Lenkijai pranešus apie galimą provokaciją pasienyje su Kaliningrado sritimi, Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada ėmėsi papildomų stebėjimo priemonių. Apie tai pranešė LRT, remdamasi lapkričio 3 d. paskelbtomis žiniomis.

Kas nutiko Lenkijos pasienyje

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad kiek po vidurnakčio sulaukė pranešimo iš pasienio apsaugos apie įtartinus veiksmus: asmenys tamsoje judėjo su žibintuvėliais. Greitai buvo mobilizuotos pajėgos ir užkirstas kelias bet kokioms provokacijoms. Pasak premjero, ar tokių ketinimų iš tikrųjų būta, visiškai patvirtinti niekada nepavyks. Varšuva teigia turėjusi žvalgybinės informacijos apie rengiamus planus būtent lapkričio pradžioje. Savaitgalį lenkai į pasienį permetė papildomų pareigūnų.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos žvalgybos tarnybos dalijasi informacija ir kad pasienio apsauga buvo sustiprinta prieš kelias savaites, tikintis galimų provokacijų ar neteisėto sienos kirtimo. Jo vertinimu, kad incidentų neįvyksta, yra ir prevencinių veiksmų rezultatas, o žvalgybos pareigūnų, vidaus saugumo tarnybų ir kariuomenės darbas yra „nematomas“.

Lietuvos pasienio padėtis

Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai nurodė, kad šiuo metu papildomai stiprinti Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi apsaugos poreikio nėra. Karių misija pasienyje tęsis lapkritį, o prireikus – ir ilgiau. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis sakė, kad dabartinis lygis, vertinant sienos pažeidimus, kontrabandą ar kitas grėsmes, atitinka esamą situaciją.

Ką daro vokiečių kariai

Vokietijos brigados kariai įrenginėja pozicijas radioelektroninės kovos ir žvalgybos priemonėms. Jie pradėjo tirti iš Baltarusijos ir Kaliningrado sklindančius signalus ir juos klasifikuoti. Kitąmet visiškai Lietuvoje įsikursianti 45-oji Vokietijos brigada taip pamažu kuria išankstinio perspėjimo sistemą.

Vokietijos kariuomenės viceadmirolas Thomas Daumas sakė, kad brigadai tai yra išankstinis perspėjimas, o Lietuvai – papildoma vertė. Surinkta informacija pateks į elektroninės kovos duomenų bazes ir padės, pavyzdžiui, nustatyti, ar Baltarusija įrengia naujų oro gynybos radarų, padės naikintuvams „Eurofighter“ misijose ar suteiks duomenų Lietuvos kariuomenės daliniams. Vokiečių kariai taip pat išbando dronų aptikimo ir ryšių trikdymo įrankius.