Vokietijoje suėmus buvusį užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovą Augustą Hanningą, kilo diskusijos apie žvalgybos sistemos reformą ir sąjungininkų pasitikėjimą. Apie tai rašo „The Guardian“.
Įtarimai
80 metų A. Hanningas BND vadovavo 1998–2005 m. Antradienį jis buvo sulaikytas savo gimtajame Nordvaldės miestelyje. Pasak „The Guardian“, tai pirmas toks atvejis Vakarų demokratijoje, atsižvelgiant į jo buvusias pareigas. Federalinė prokuratūra mano, kad Hanningas vadovavo buvusiam savo štabo viršininkui, identifikuotam tik kaip Manfredas D., kuris 12 metų iš BND neva išnešė beveik 2 000 dokumentų, bent dalį jų – įslaptintų. Tuos duomenis jis neva panaudojo savo įkurtos privačios konsultacijų įmonės klientams. Hanningas laikomas suimtas iki teismo ir per advokatus neigia perdavęs konfidencialius dokumentus užsienio valstybėms. Jei bus nuteistas, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.
Galima žala
Daugelis dokumentų, kaip manoma, buvo pranešimai aukščiausiems pareigūnams, įskaitant kanclerį. Buvęs BND viceprezidentas Arndtas Freytagas von Loringhovenas juos pavadino BND „karūnos brangenybėmis“. Pasak Reuters cituojamo Vakarų pareigūno, tarp pavogtų dokumentų buvo ir JAV užsienio žvalgybos medžiagos; CIA nekomentuoja. Bundestago žvalgybos priežiūros komiteto narys Konstantinas von Notzas perspėjo apie „pražūtingą“ partnerių pasitikėjimo praradimą, o Kelno universiteto tyrėjas Luca Mannsas prognozavo ne staigų lūžį, o „šliaužiančią partnerysčių eroziją“.
Kas gavo informaciją
Pasak ataskaitų, informacijos gavėja tiesiogiai neatrodo Rusija. „Der Spiegel“ minėjo galimais klientais Azerbaidžaną ir Kiniją, tačiau valdžios institucijos to nepatvirtino; Baku dalyvavimą neigia. Pagrindinis motyvas galėjo būti finansinis: laikraštis „Bild“ rašė, kad Hanningas buvo žlugusio Latvijos banko PNB Banka priežiūros tarybos narys ir kartu su kitu nariu esą atsako už iki 4 mln. eurų.
Skandalas kilo savaitę, kai žvalgybos tarnybų vadovai Bundestage liudijo apie išaugusią Rusijos ir Kinijos keliamą grėsmę. BND vadovas Martinas Jägeris perspėjo apie galimą smurtinį konfliktą su Maskva ir „šešėlinį karą“.