Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą nuo 2032 metų įvesti visuotinį vaikinų šaukimą lydi kritika ir diskusijos apie tai, ar kariuomenei pakaks pinigų. Apie tai rašo LRT.
Ministras: skubėti pavojinga
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad jei šaukimas būtų įvestas dabar, kristų kariuomenės parengtis ir kokybė: šauktinių būtų daugiau, tačiau juos reikia mokyti, o atvykstančią techniką reikia išmokti naudoti. Pasak jo, pirmenybė teikiama divizijos kūrimui, o kariuomenė plečia profesionalias ir savanorių pajėgas. Kariuomenė visada pabrėždavo, kad visuotinis šaukimas galimas tik tada, kai bus paruošta infrastruktūra ir instruktoriai.
Biudžetas mažesnis nei planuota
Pagal VGT patvirtintą strateginį planą, iki 2030 metų gynybos biudžetas turi išlikti 5–6 proc. BVP ribose. Tai reikalinga, kad iki 2030 m. Lietuva sukurtų ir visiškai apginkluotų nacionalinę diviziją, paruoštų infrastruktūrą Vokietijos brigadai ir pradėtų rengtis visuotiniam šaukimui. Vis dėlto biudžetai antrus metus iš eilės mažesni nei idealiu atveju planuota. Premjeras Mindaugas Sinkevičius kitiems metams siūlo 5 proc. BVP, o buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad tikroji dalis – 4,75 proc., atmetus 245 mln. eurų dvigubos paskirties išlaidų. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė priminė, kad pagal ankstesnį trimetį planą 2027 m. turėtų būti skiriama 5,44 proc. BVP, todėl tikėtina, kad nebus skirta 400 mln. eurų, jau įtrauktų į įsigijimų planus. Ministras sako, kad vyksta įsigijimų peržiūra ir kad taupyti kažkur teks.
Prezidento pastaba kariuomenės vadui
Po VGT posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda kariuomenės vadui gen. Raimundui Vaikšnorui, kalbėdamas apie sprendimo kainą, pasakė: „Galėsit pasispausti truputį ir pataupyti“. Seimo biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkė Gintarė Skaistė mano, kad jei trūksta pilnos sumos, kai kurie prioritetai nukeliami į tolimesnį laiką. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad VGT sprendimas nuskambėjo prastai.