Vilniuje pirmą kartą vyko NATO Rezervų komiteto susitikimas. Kaip šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, jame sąjungininkų ir NATO partnerių atstovai aptarė rezervinių pajėgų stiprinimą, jų parengtį ir integravimą į kolektyvinės gynybos planus.
Renginyje dalyvavo apie 50 NATO vadaviečių, valstybių narių ir partnerių atstovų, tarp jų – iš Ukrainos, Australijos ir Šveicarijos. Dalyviai dalijosi nacionaline patirtimi, aptarė rezervo pajėgų plėtros iššūkius ir sprendimus, kurie padėtų sąjungininkams greičiau mobilizuoti ir panaudoti rezervą krizės ar karo atveju.
Lietuvos pertvarka
Lietuva pristatė nacionalinės rezervo sistemos pertvarką, kuria siekiama užtikrinti augančios kariuomenės personalo poreikius ir pasirengimą valstybės gynybai. Saugumo situaciją, gynybos prioritetus ir kariuomenės personalo plėtros planus pristatė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Pasak jo, rezervo stiprinimas yra neatsiejama NATO pasirengimo kolektyvinei gynybai dalis. „Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir augančios grėsmės NATO rytiniame flange reikalauja iš esmės stiprinti mūsų pasirengimą gynybai. Investuojame į modernią ginkluotę, vystome nacionalinę diviziją, priimame Vokietijos brigadą, tačiau visų šių pajėgumų pagrindas yra tinkamai parengti žmonės“, – cituojamas viceministras.
Civilinės kompetencijos
K. Aleksa pabrėžė, kad rezervas turi būti pasirengęs nuo pirmųjų krizės ar karo dienų papildyti reguliariąsias pajėgas ir vykdyti joms numatytas užduotis, todėl Lietuva nuosekliai didina rezervo karių skaičių, stiprina jų rengimą ir integraciją į gynybos planus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į civilinių kompetencijų svarbą: rezervo kariai atsineša medicinos, inžinerijos, logistikos, technologijų ir komunikacijos žinių, kurios didina kariuomenės gebėjimus ir visos valstybės atsparumą.
NATO Rezervų komitetas yra nuolatinė NATO Karinio komiteto patariamoji institucija, teikianti rekomendacijas rezervinių pajėgų politikos klausimais.