Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramonės parkų infrastruktūros plėtrai trūksta apie 80 mln. eurų, Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas, cituojamas LRT. Pasak jo, ministerija per biudžeto svarstymą pasiūlė dvigubinti šiai sričiai skiriamą finansavimą, tačiau sprendimas kol kas nepriimtas.
Finansavimas neatitinka poreikio
Viceministras teigė, kad LEZ, pramonės parkų ir investuotojams skirtų sklypų infrastruktūrai kasmet skiriama kiek daugiau nei 16 mln. eurų, o paraiškų visada būna daugiau, nei galima finansuoti. Savivaldybės irgi investuoja, bet nuolat prašo ministerijos pagalbos pritraukiant investuotojų. Jo vertinimu, infrastruktūros plėtra atsilieka nuo poreikio, nes didelių sklypų investicijoms paklausa didžiulė.
Trūksta didelių sklypų
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atstovė Gintarė Pauliukevičienė nurodė, kad šalyje veikia septynios LEZ, kurių bendras įstatymuose numatytas plotas viršija 2 tūkst. hektarų. Vis dėlto investicijos stambėja, ir šiuo metu LEZ neturi ką pasiūlyti investuotojams, ieškantiems 20 ha ir didesnių sklypų. Ji taip pat paminėjo elektros energijos pajėgumų trūkumą, kurį jau pradėta spręsti, nors esamo finansavimo nepakanka.
Kauno LEZ pavyzdys
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis sakė, kad dabar gali pasiūlyti apie 90 ha, o kasmet investuotojams perleidžiama 20–25 ha. Pasak jo, sklypų liko maždaug ketveriems metams, o net jei naują teritoriją gautų rytoj, planavimas, projektavimas ir infrastruktūros įrengimas užtruktų nuo trejų iki penkerių metų. Jis ragino Vyriausybę kuo greičiau priimti sprendimus dėl konkrečių teritorijų plėtros.