Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimas neturėtų būti vilkinamas. Spalio 14 d. Žinių radijui jis teigė, kad visuomenė turi teisę žinoti, ir kaip pranešė LRT, tai vadino neišpildytu visuomenės lūkesčiu.
Ką pasakė politikas
„Nežinau, ar bus rezultatas ir ar bus naudos, nes Seime visada atsiranda dauguma, kuri tam nepritaria dėl man sunkiai suprantamų priežasčių“, – sakė A. Veryga. Jo manymu, viena iš priežasčių, kodėl nenorima išslaptinti, galėtų būti baimė dėl viešai paskelbtų pavardžių sukelto politinio atgarsio. Politiko teigimu, klausimas sprendžiamas jau daugiau kaip 30 metų, o už terminų pratęsimą turėtų atsakyti tai padarę asmenys.
Ką svarsto Seimas
Spalio 14 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęsia „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtų įstatymo pataisų svarstymą. Jomis siūloma nuo 2028 metų sausio 1 d. išslaptinti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo duomenis ir panaikinti 1999 metais priimtą įstatymą, reglamentuojantį jų registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenų, kuriuos primena ELTA, pataisos galėtų paveikti apie 400 darbingo amžiaus žmonių, kuriems paviešinus informaciją galėtų kilti grėsmė. Pernai gruodį pataisoms po pateikimo pritarė 51 Seimo narys, vienas balsavo prieš, du susilaikė. Projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti.