Naujoji Vengrijos vyriausybė trečiadienį, lapkričio 4 d., paskelbs dešimčių tūkstančių komunistinės eros valstybės informatorių vardus. Kaip rašo „The Guardian“, tai bandymas susidurti su praeitimi ir atkurti visuomenės pasitikėjimą.
Informatorių tinklas
Nuo 1945 iki 1989 m. komunistinės valstybės saugumo tarnybos rėmėsi plačiu informatorių tinklu, kad stebėtų visuomenę ir slopintų nesutarimus. Kai kurie žmonės buvo šantažu ar prievarta verčiami skųsti kaimynus, draugus, kolegas ar net šeimos narius, kiti verbuoti žadant įvairių privalumų. Dešimtmečius „agentų bylos“ buvo laikomos Valstybės saugumo istorijos archyvo rūsyje ir plačiajai visuomenei beveik neprieinamos.
Politinis sprendimas
Prieš balandžio parlamento rinkimus Péteris Magyaras pažadėjo bylas paviešinti. Rugsėjį jo vyriausybė priėmė įstatymą, atvėrusį kelią tai padaryti; apklausų duomenimis, šį žingsnį palaiko daugiau nei du trečdaliai šalies gyventojų. Paskelbimas iš pradžių buvo numatytas 1956 m. antisovietinės revoliucijos metinėms, tačiau perkeltas į lapkričio 4 d. Anksčiau prieiga prie ataskaitų buvo apribota tyrėjais ir aukų artimaisiais, o dabar bus sukurta ieškoma internetinė duomenų bazė.
Reakcijos
„Demokratinė visuomenė turi teisę žinoti savo praeitį“, – socialiniame tinkle rašė kultūros ministras Zoltánas Tarras. Istorikas Istvánas Papp sakė, kad „plačiai atveriamos pravertos durys“, tačiau žmogiškai užjaučia tuos, kurie pirmą kartą susidurs su savo šeimos istorija. Istorikų vertinimu, 50–60 tūkst. bylose minimų žmonių apie 10 proc. yra gyvi.
Vergų darbo stovyklą išgyvenęs aukų asociacijos pirmininkas Miklósas Kissas pasakė, kad žmonės sužinos apie „išdavikus kiekvienoje šeimoje“, ir klausė: „Ką mes dabar su tuo turime daryti?“
Kiti regiono pavyzdžiai
Buvusio rytų bloko šalys šį klausimą sprendė skirtingai: Rytų Vokietijos Stasi bylas Bundestagas atvėrė 1992 m., Čekijoje jos tapo viešos 2003 m., o Latvija informatorių bylas paskelbė 2018 m.