Vengrijos vyriausybė trečiadienį, lapkričio 4 d., atvėrė komunistinės slaptosios policijos archyvus ir suteikė visuomenei galimybę susipažinti su dešimčių tūkstančių informatorių bylomis. Kaip praneša LRT, duomenų bazė pradėjo veikti 10 val. ir joje pateikiama informacija apie 50–60 tūkst. valstybės saugumo informatorių.

Pažadas, duotas prieš 36 metus

„Praėjus 36 metams pagaliau įgyvendiname vieną svarbiausių pažadų, kuris buvo duotas po režimo pasikeitimo 1990 m.“, – sakė ministras pirmininkas Peteris Magyaras. Jo teigimu, neviešinta informacija dešimtmečius sudarė sąlygas „politinei isterijai, šantažui, spaudimui ir žmonių tildymui“. Premjeras nuo gegužės vadovauja provakarietiškai vyriausybei, o buvęs premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ balandį po 16 metų valdžioje pralaimėjo rinkimus. Prieš atveriant duomenų bazę sklido gandų, kad V. Orbanas buvo informatorius, tačiau jo pavardės dokumentuose nėra.

Kiek informacijos išliko

Komunistų valdymo metais (1949–1989 m.) Vengrijoje veikė platus informatorių tinklas. Skaičiuojama, kad slaptoji policija iš viso užverbavo apie 150 tūkst. žmonių, kurie dažnai buvo spaudžiami rinkti informaciją apie kolegas, draugus ar šeimos narius. Išliko dokumentai tik apie maždaug 50 tūkst. informatorių – daug bylų sunaikinta per 1956 m. spalio revoliuciją arba dingo pereinamuoju laikotarpiu, o dalis, manoma, išvežta į Maskvą.

Nuo 2003 m. įstatymas leido nukentėjusiems asmenims sužinoti, kas juos sekė, tačiau plačiajai visuomenei prieiga buvo uždara, o istorikai bylas gaudavo tik pateikę prašymus.

Istorikų perspėjimas

Istorikas Laszlo Eorsis iš 1956 m. instituto AFP sakė, kad atvėrus archyvus mokslininkai gaus „daug daugiau informacijos apie tai, ką institucijos užverbavo ir kaip tuo metu veikė saugumo aparatas“. Kartu jis perspėjo neskubėti smerkti sąrašuose esančių žmonių: kai kurie nerašė jokių pranešimų ir, priešindamiesi institucijoms, rizikavo, o keletą netgi galima laikyti didvyriais. Artimiausiais mėnesiais paviešinti dokumentai, pasak jo, gali sukelti „isteriją“. Antrasis duomenų rinkinys, kuriame bus išsami informacija apie maždaug 9 tūkst. informatorių, turėtų būti paskelbtas vasarį.