Lietuvoje 34,5 proc. apklaustų vyresnio amžiaus žmonių per pastaruosius metus labai dažnai, dažnai arba kartais jautėsi vieniši, tačiau 87 proc. vienišumą patyrusių respondentų pagalbos neprašė. Tai rodo Valstybės kontrolės (VK) tarptautinio audito duomenys, paskelbti spalio 22 d.
Ką nustatė auditoriai
Tarptautiniame lygiagrečiame audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio pavyzdžiu vertinta, kaip valstybės rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių gerove, sudaro sąlygas tęsti darbinę veiklą ir sprendžia vienišumo problemą.
Pasak VK, Lietuvoje trūksta sistemingo vienišų senjorų atpažinimo, vienišumas strateginiuose dokumentuose neišskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, o jo mastui vertinti stinga rodiklių.
Senjorų užimtumas
VK duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo 60 metų ir vyresni; prognozuojama, kad iki 2100 m. ši dalis išaugs iki 43,5 proc. 2024 m. Lietuvoje dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų – beveik tiek pat, kiek vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, kur šis rodiklis siekė 13,7 proc. Vis dėlto Lietuva nėra nustačiusi konkrečių pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų, o taikomų priemonių nepakanka reikšmingai padidinti norinčių dirbti senjorų galimybių.
Rekomendacijos
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didelis pasiekimas, bet kartu kyla klausimas, ar žmonėms sudaromos sąlygos ilgiau išlikti aktyviems ir savarankiškiems. VK pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškius užimtumo ir vienišumo mažinimo tikslus, paskirti atsakingas institucijas ir įgyvendinti konkrečias priemones. Šių metų birželį Lietuvoje priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, tačiau reali pažanga, pasak auditorių, priklausys nuo sprendimų įgyvendinimo.