Lietuvoje nuosekliai mažėja nedirbančių jaunuolių, tačiau daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos jaunų klientų neturi profesinio pasirengimo. Tai rodo tarnybos duomenys, apie kuriuos spalio 25 d. pranešė Delfi.
Skaičiai
Šiuo metu darbo ieško 29 tūkst. jaunuolių – 4 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausia registruotų jaunų žmonių neturi profesinio pasirengimo: jie sudaro 52 proc. visų jaunų klientų. Aukštąjį išsilavinimą turinčių dalis siekia 22 proc., profesinį – 26 proc.
Tarnybos duomenimis, spalio 1 d. didžiausias jaunimo nedarbas fiksuotas Kauno apskrityje – 8,4 proc., mažiausias Šiaulių apskrityje – 5,5 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį įsidarbino beveik 32 tūkst. jaunuolių.
Kodėl nesimoko
Užimtumo tarnybos patarėja Inga Nomeikienė sako, kad dalį jaunuolių nuo kvalifikacijos įgijimo atbaido ilgas mokymosi procesas, abejonės žinių kokybe ir jų pritaikymu darbo rinkoje. Todėl daugelis siekia greičiau pradėti savarankišką gyvenimą įsidarbindami ar kurdami savo verslą. Pasak jos, vienas didžiausių iššūkių išlieka neaktyvių jaunuolių segmentas, kuris mažiausiai linkęs naudotis jiems siūlomomis paslaugomis.
Lūkesčiai
Nekvalifikuotu darbu domisi 23,8 proc. darbo neturinčių jaunuolių, tačiau regionuose šis rodiklis labai skiriasi: Vilniuje tokio darbo ieško 8,8 proc., Kaune – 13 proc., o kai kuriose mažesnėse savivaldybėse jis viršija 50 proc. Jaunimas dažniau renkasi „švaresnius“ ir lankstesnius darbus – marketingą, administravimą, IT, taip pat aptarnavimo sritį. Tarnyba siūlo žemos kvalifikacijos pozicijas arba paslaugas, padedančias įgyti profesiją.