Lietuvoje nuosekliai mažėja nedirbančių jaunuolių, tačiau didžioji dalis jų neturi profesijos, rodo Užimtumo tarnybos duomenys, kuriuos paskelbė LRT. Šiuo metu darbo ieško 29 tūkst. jaunų žmonių – 4 tūkst. mažiau nei pernai.
Kokio išsilavinimo jaunuoliai ieško darbo
Daugiausia tarnyboje registruota neturinčių profesinio pasirengimo – jie sudaro 52 proc. visų jaunų klientų. Aukštąjį išsilavinimą turi 22 proc., profesinį – 26 proc. Tarnybos patarėja Inga Nomeikienė pasakoja, kad dalį jaunuolių nuo kvalifikacijos įgijimo atbaido ilgas mokymasis, abejonės žinių kokybe ir jų pritaikymu darbo rinkoje. Todėl dauguma siekia kuo greičiau pradėti savarankišką gyvenimą – įsidarbinti arba kurti verslą.
Pasak jos, kai kurie jaunuoliai renkasi trumpus kursus ar savišvietą, dažnai nuvertina ilgalaikę perspektyvą ir sunkiai prisiima įsipareigojimus. Didžiausias iššūkis, anot I. Nomeikienės, – neaktyvūs jaunuoliai, mažiausiai linkę naudotis jiems pritaikytomis paslaugomis.
Lūkesčiai ir pasiūla
Nekvalifikuotu darbu domisi 23,8 proc. darbo neturinčių jaunuolių, tačiau regionai labai skiriasi: Vilniuje tokio darbo ieško 8,8 proc., Kaune – 13 proc., Vilniaus rajone – 13,6 proc., Kauno rajone – 13,9 proc., o kai kuriose mažesnėse savivaldybėse rodiklis viršija 50 proc. Jaunimas orientuojasi į „švaresnius“ ir lankstesnius darbus – marketingą, administravimą, IT, tačiau tarnyba dažniausiai gali pasiūlyti žemos kvalifikacijos pozicijas arba paslaugas profesijai įgyti. Dažniau nei kitos amžiaus grupės jaunuoliai domisi aptarnavimo sritimi: darbu barmenais, padavėjais, pardavėjais ar biuruose.
Įsidarbinimas ir nedarbo lygis
Šių metų pirmąjį pusmetį įsidarbino beveik 32 tūkst. jaunuolių. Vidutiniškai per mėnesį įdarbinama apie 5,3 tūkst., dar apie 750 pradeda veiklą pagal verslo liudijimus. Tarnybos duomenimis, spalio 1 d. didžiausias jaunimo nedarbas buvo Kauno apskrityje – 8,4 proc., mažiausias Šiaulių apskrityje – 5,5 proc.