Sekmadienio naktį Ukrainos dronai smogė Sankt Peterburgui ir Leningrado sričiai. Pasak miesto gubernatoriaus Aleksandro Beglovo, žuvo bent vienas žmogus, mažiausiai penki sužeisti. Gaisrai kilo Sankt Peterburgo naftos terminale, „Ručji“ naftos sandėlyje ir pramoniniuose sandėliuose Kolpino rajone, apie tai pranešė BBC ir „Al Jazeera“.
Žala mieste ir srityje
Gubernatorius teigė, kad apgadinta 12 daugiabučių ir du namai, o Pulkovo oro uostas laikinai ribojo darbą saugumo sumetimais. Galimi ir mobiliojo interneto sutrikimai. Rusijos prekybos platformos „Ozon“ logistikos centre kilo gaisras, darbuotojai evakuoti, niekas nenukentėjo. Socialinis tinklas VK patvirtino, kad dronas taikėsi į jo regioninį duomenų centrą, tačiau teigė, kad paslaugos veikia kaip įprasta.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka sakė, kad numušta 145 dronai, o apie 20 tūkst. žmonių liko be elektros. Pasak valstybinės naujienų agentūros TASS, tai didžiausia ataka regionui per ketverius metus. Rusijos gynybos ministerija teigė per naktį neutralizavusi 1 015 Ukrainos dronų. Kijevas ataką kol kas nekomentavo.
Energetikos paliaubų fonas
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė „energetikos paliaubas“ tarp Rusijos ir Ukrainos. Pasak BBC, Ukraina tris dienas buvo sustabdžiusi smūgius Rusijos naftos objektams, bet kaltino Rusiją paliaubas pažeidinėjant, o šią savaitę smūgius atnaujino. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį teigė, kad nuo paliaubų paskelbimo Rusija energetikos ir naftos bei dujų sektorių atakavo 76 kartus. Jo duomenimis, per savaitę Rusija paleido beveik 2 700 dronų, 1 700 aviacinių bombų ir 66 raketas, daugiausia nukreiptų į energetikos objektus. Praėjusią naktį smūgių sulaukė pastotės Vinicos, Žitomiro, Chmelnickio ir Odesos srityse, dešimtys tūkstančių šeimų liko be šviesos. Rusijos smūgiuose per naktį žuvo du žmonės, 12 sužeista, tarp jų du vaikai.
Įtampa tarp Vašingtono ir Kijevo
BBC pažymi, kad JAV ir Ukrainos santykiai įsitempė po to, kai Vašingtonas sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą importuoti Rusijos dyzeliną, siekdamas sumažinti prieš tarpinius rinkimus smarkiai išaugusias energijos kainas. V. Zelenskis tvirtino, kad toks susitarimas prilygsta Rusijos karo pastangų finansavimui. D. Trumpas penktadienį pasirašė įsaką laikinai netaikyti sankcijų ir muitų, nukreiptų prieš Maskvos energetikos pajamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad 60 dienų pauzė skirta įvertinti, kokį poveikį pasaulio ir JAV ekonomikai turėtų tokios priemonės.
Abi pusės prieš žiemą vis intensyviau smogia viena kitos energetikos infrastruktūrai. Jungtinių Tautų duomenimis, pirmosios dvi spalio savaitės Ukrainos civiliams buvo pačios mirtingiausios per kelerius metus.