Ukrainos nacionalinis bankas ketvirtadienį, spalio 29 d., pranešė, kad šalies ekonomika 2026 metais susitrauks 0,4 proc. Anksčiau buvo prognozuotas 1,8 proc. augimas, rašo Verslo žinios, remdamosi „The Kyiv Independent“. Tai būtų pirmasis nuosmukis nuo 2022-ųjų: prasidėjus plataus masto invazijai bendrasis vidaus produktas smuko beveik 30 proc., o kitais metais prasidėjo atsigavimas.
Nuosmukio priežastys
Centrinis bankas nuosmukį sieja su ilgalaike Rusijos vykdoma jūrų uostų blokada ir vis intensyvėjančiais smūgiais logistikos bei gamybos objektams. Ypač nukentėjo metalurgijos pramonė – dėl didesnės mirtinų smūgių rizikos visoje šalyje buvo sustabdyta plieno gamyba. Žemės ūkio ministerija teigia, kad ūkininkai šiemet negaus pelno iš augalininkystės, nes negali eksportuoti produkcijos per Juodąją jūrą, o sėjos, degalų, trąšų ir žemės nuomos išlaidos išaugo.
Infliacija ir palūkanos
Rusijos atakos kartu su karo Viduriniuose Rytuose sukelta degalų krize lėmė, kad rugsėjį metinė infliacija siekė 10 proc. Bankas prognozuoja, kad iki 2026 m. pabaigos ji pasieks 12,5 proc. – daugiausia per trejus metus. Todėl bazinė palūkanų norma padidinta nuo 16 iki 16,5 proc., aukščiausio lygio nuo 2023 m. spalio.
Ko tikimasi toliau
Centrinis bankas prognozuoja lėtą augimo atsigavimą 2027–2028 metais. Ekonominį aktyvumą, pasak jo, pirmiausia skatins viešosios ir privačios investicijos į gynybos pramonę, ginklų gamybos lokalizavimas, finansuojamas per Ukrainos paramos paskolą, ir kritinės infrastruktūros atkūrimo projektai.