Žemdirbių organizacijų atstovai kritikuoja kitų metų valstybės biudžeto projekte žemės ūkiui numatytą finansavimą. Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę biudžeto projektui taip pat nepritarė, rašo Delfi.
Skirtingi akcentai
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas Eltai sakė, kad biudžetą vertina neigiamai: „Jis nebuvo iki galo apgalvotas ir paruoštas, panašu, kad bus taisomas“. Jo teigimu, trūksta lėšų strateginiams sektoriaus klausimams – melioracijai ir priemonėms, kurios ateityje apsaugotų nuo rizikų ir krizių. Jis kalbėjo ne apie tiesioginę pagalbą nukentėjusiems ūkininkams.
Nepakankamos investicijos į atsparumą, pasak G. Špakausko, ilgainiui gali paveikti ūkininkų pajamas ir maisto kainas. Jis priminė, kad šiemet žemės ūkis susidūrė su ekstremaliąja situacija, energetikos iššūkiais ir pieno sektoriaus sunkumais. Vis dėlto LŪS papildomų lėšų kol kas prašyti neplanuoja: organizacija ketina siūlyti efektyviau panaudoti turimus išteklius, pavyzdžiui, peržiūrėti žemės ūkyje organizuojamų mokymų poreikį ir finansavimą.
Trūkumas pagal ministeriją
Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad projekte numatytas finansavimas neatitinka ministerijos įvardytų poreikių. Pagal Žemės ūkio ministerijos duomenis, papildomai reikia apie 350 mln. eurų, o projekte tam skirta tik 9,78 mln. eurų. „Tai rimtas signalas, kad būtina iš naujo įvertinti sektoriaus finansavimo prioritetus“, – Eltai sakė A. Pabedinskienė.
Pasak jos, prieš sprendžiant dėl papildomų lėšų reikia išsiaiškinti, kurioms sritims finansavimo trūkumas kelia didžiausią grėsmę. Ypatingo dėmesio, jos nuomone, reikalauja ūkių atsparumas klimato ir rinkos rizikoms, gyvulininkystės bei kitų jautrių sektorių gyvybingumas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir investicijos į konkurencingumą.
Biudžeto projektas dar turės būti svarstomas Seime, o ūkininkų atstovai pripažįsta, kad jis gali būti keičiamas.