Šventojoje pradėtas statyti jūrų uostas jau sulaukė buriuotojų kritikos ir mokslininkų pastabų, praneša LRT. Statybvietėje zuja sunkioji technika: pradedamas statyti 400 m ilgio šiaurinis molas, kuris bus vien iš riedulių – nuo 20 kg iki 10 tonų. Akmenys kol kas gabenami sunkvežimiais, vėliau didesnieji bus plukdomi baržomis iš Klaipėdos uosto. Vėliau bus statomas 640 m ilgio pietinis molas, skirtas ne tik navigacijai, bet ir pasivaikščiojimams.
Kam skirtas uostas
Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas sakė, kad jis bus skirtas iki 30 m ilgio laivams: pramoginiams, jachtoms, kateriams, žvejybos laivams. Taip pat numatyta buriavimo mokykla, neformalaus ugdymo veikla bei pakrančių apsaugos ir strateginių objektų poreikiai. Uostą planuojama pastatyti per dvejus metus, jis kainuos apie 40 mln. eurų.
Kritika
Buriuotojas Artūras Dovydėnas teigė, kad uostas atviras bangavimui į pusę pasaulio, todėl per audrą į jį įplaukti būtų labai pavojinga. Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pripažino kritiką pagrįsta: pasak jos, susidarys ilgosios bangos, o upės nešamas smėlis lems stiprią sedimentaciją, todėl uostą teks nuolat gilinti. Be to, ji vertina, kad dėl naujų molų kranto arda gali sustiprėti maždaug 5 km ruože į šiaurę nuo uosto.
Istorija
Pirmą kartą uostas Šventojoje statytas prieš šimtą metų, ir per 10 veiklos metų jo gylis sumažėjo nuo 8 iki 3 metrų. Prieš 15 metų uostas buvo išgilintas ir atidarytas, bet veikė vos kelias dienas – iki audros, kai įplaukos kanalą užnešė smėlis. Direktorius aiškino, kad pietinis molas ilgesnis ir užsilenkia į šiaurę būtent tam, kad sulaikytų nešmenis. Nepaisant kritikos, mokslininkė ir buriuotojai sutinka, kad uostas Šventojoje reikalingas.