Nors Lietuvos gyventojų pajamos auga, skurdo rizika šalyje pernai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2018 metų. Tai, pasak Delfi, teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, penktadienį pristatydama 2026 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalgą.
Pagrindiniai skaičiai
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė 22,6 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį šalis buvo paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui siekė 699 eurus per mėnesį, o dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai – 1 468 eurus. Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis 2024 metų pajamomis.
A. Adomavičienė priminė, kad rodiklis skaičiuojamas pagal pajamų medianą, todėl jis rodo santykinę padėtį: kai bendros pajamos mažėja, rodiklis taip pat gali sumažėti, nors skurdo realiai ir nelieka mažiau.
Kas pažeidžiamiausi
Pasak jos, pažeidžiamiausi išlieka bedarbiai, senjorai, vieniši asmenys, žmonės su negalia ir vieniši tėvai. Ypač didelė skurdo rizika tenka pensinio amžiaus moterims, o nerimą kelia ir tai, kad padidėjo priešpensinio amžiaus vyrų skurdo rizika. Pastarųjų penkerių metų tendencijos, jos teigimu, nėra teigiamos: augo ir bendras rodiklis, ir atskirų pažeidžiamų grupių rizika.
Didėjanti dirbančiųjų skurdo rizika, pasak organizacijos vadovės, rodo, kad net ir turimas darbas ne visada užtikrina pakankamas pajamas pragyventi. Ji taip pat atkreipė dėmesį į didelę nelygybę: didžiausias pajamas gaunančio penktadalio gyventojų pajamos buvo beveik septynis kartus didesnės nei mažiausias gaunančio penktadalio.
Apžvalgos pristatyme dalyvavusi „Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė kalbėjo apie tai, kad skurdas Lietuvoje pasireiškia ir kitais sunkumais.