Serbijoje sekmadienį, spalio 25 d., vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Balsavimas prasidėjo 7 val. vietos laiku ir baigsis 20 val. (21 val. Lietuvoje). Pasak Al Jazeera, rinkimus rugsėjį paskelbė ilgametis šalies lyderis Aleksandaras Vučičius.

Protestų fonas

Rinkimai vyksta po beveik dvejus metus trunkančių studentų vadovaujamų protestų prieš tai, ką demonstrantai vadina korupcija ir slenkančiu autoritarizmu. Protestus 2024 m. sukėlė nelaimė Novi Sade, kur sugriuvus geležinkelio stoties stogui žuvo 16 žmonių. Protestuotojai kaltina valdžios korupciją, o Vučičiaus partija kaltinimus, įskaitant represijas ir oponentų sekimą, atmeta. Pasak Europos politikos centro analitikės Bertos Lopez Domenech, cituojamos Verslo žinių, per pastaruosius dvejus metus Serbijoje vyko „didžiausi protestai šiame amžiuje“, o pirmą kartą atsirado realių galimybių Vučičiaus varžovams perimti valdžią.

Kas varžosi

A. Vučičius, ėjęs premjero, o vėliau prezidento pareigas, rugsėjį atsistatydino iš prezidento posto, kad vėl kandidatuotų į premjerus. Kampanijoje jis žadėjo didesnes pensijas ir viešojo sektoriaus atlyginimus, investicijas į valstybinę sveikatos priežiūrą ir paramą jaunoms poroms. Jis teigia, kad studentus finansuoja užsienio agentai iš Kroatijos ir Juodkalnijos; studentai tai neigia.

Studentų sąrašą, kuriame yra 250 daugiausia mažai žinomų kandidatų – profesorių, aktorių, ūkininkų, – veda kardiologas Ilija Srdanovičius. Sąrašo programa orientuota į kovą su korupcija ir švietimo gerinimą, o tarptautinių ambicijų jis beveik neaptaria.

Apklausos

Ketvirtadienį paskelbta „Ipsos“ apklausa Vučičiaus Serbijos pažangiųjų partijai skyrė 47 proc., studentams – 40 proc., tačiau kitos apklausos studentus rodo pirmaujančius. Ketvirtadienį Belgrado centre, pasak Al Jazeera, susirinko apie 150 tūkst. studentų judėjimo šalininkų.

Pralaimėjimas Vučičiui reikštų didelį politinį posūkį, kurį Al Jazeera lygina su Viktoro Orbáno pralaimėjimu Vengrijoje balandį. Santykiai su ES, pasak leidinio, šaliai vadovaujant Vučičiui prastėjo dėl nepakankamų teismų, teisinės valstybės ir korupcijos reformų.