Seime svarstant Darbo kodekso pakeitimus dėl skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų teisių, verslo atstovai ragina nekeisti socialinių partnerių pasiekto kompromiso. Apie trečiadienį, spalio 28 d., vykusį Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdį rašo Delfi.
Ką siūloma
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk komitetui sakė, kad pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliama ES direktyva dėl darbo sąlygų gerinimo platformose. Numatoma aiškiau reglamentuoti dirbančiųjų užimtumo statuso nustatymą, stiprinti asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti algoritminio valdymo skaidrumą. Platformos turės informuoti dirbančiuosius apie naudojamas algoritminio valdymo sistemas ir užtikrinti, kad žmogus periodiškai peržiūrėtų algoritmų priimtus sprendimus. Taip pat siūloma drausti tvarkyti tam tikrus duomenis, pavyzdžiui, apie darbuotojų emocinę būklę. Pasak viceministrės, Vilniaus universiteto duomenimis, platformose dirbančių asmenų Lietuvoje nuo 47 tūkst. 2013 m. išaugo iki 141 tūkst. 2024 m.
Verslo pozicija
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Emilis Ruželė teigė, kad Trišalėje taryboje pasiektas „labai trapus kompromisas“, todėl komitetą paragino palaikyti visą paketą, o ne svarstyti atskirus kriterijus. Pasak jo, verslui reikia laiko prisitaikyti. Šią poziciją palaikė ir konservatorius Arvydas Anušauskas.
Profsąjungos pastabos
Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos teisininkė Emilija Švobaitė tvirtino, kad projekte siūloma tvarka apsunkintų galimybes įrodyti darbo santykius, nes reikėtų įrodyti pavaldumą ir bent vieną papildomą kriterijų. Sąjunga siūlo vietoje jungtuko „ir“ įrašyti „arba“. Jos teigimu, ES direktyva konkrečių kriterijų nereikalauja, o sparčiai besikeičiant technologijoms jie gali prarasti aktualumą.
Viceministrė pažymėjo, kad rengiant pakeitimus profesinių sąjungų atstovai buvo išklausyti.