Seimas spalio 6 d. pirmuoju iš dviejų balsavimų pritarė siūlymui pripažinti netekusiu galios Konstitucijos 137 straipsnį, pagal kurį Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Projektą pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Už balsavo 106 parlamentarai, prieš – 18, susilaikė 6. Kitas svarstymas numatytas 2027 m. sausio 12 d.
Kaip rašo „Delfi“ rubrika „Melo detektorius“, po balsavimo socialiniuose tinkluose plačiai plito teiginys, kad Lietuva taps branduoline valstybe. Jį skleidė ir istoriko Algimanto Kasparavičiaus vertinimas. Rubrikos vertinimu, toks teiginys yra melas.
Dislokavimas ir nuosavybė – skirtingi dalykai
Galimybė valstybės teritorijoje dislokuoti kitos šalies branduolinį ginklą nereiškia, kad ta šalis tampa branduoline valstybe. Pavyzdžiui, JAV yra išdėsčiusi branduolinį ginklą Vokietijoje, Turkijoje ir keliose kitose NATO valstybėse, tačiau jos netapo branduolinėmis, nes ginklo kontrolę ir sprendimus dėl jo panaudojimo išlaiko JAV.
Branduolinėmis valstybėmis laikomos tos, kurios turi savo branduolinių ginklų programą. Oficialiai pripažintos penkios – JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija, o dar keturios – Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja ir Pakistanas – turi branduolinį ginklą, bet nepriklauso šiam sąrašui.
Politikų argumentai
Socialdemokratas Remigijus Motuzas pabrėžė, kad 137 straipsnio panaikinimas nepadarytų Lietuvos branduoline valstybe ir nereiškia, kad kitą dieną čia atsirastų branduolinės galvutės ar amerikiečių bazė. Pasak jo, Rusija sparčiai modernizuoja branduolinius ginklus ir dislokuoja juos Baltarusijoje.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pakeistas reglamentavimas veiktų kaip atgrasymo priemonė: dabar sąjungininkų lėktuvai ar laivai, skirti branduoliniam atgrasymui, negalėtų įskristi į Lietuvos oro erdvę ar įplaukti į teritorinius vandenis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad šiuo metu nekalbama apie konkretų branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje. Pasak jo, Konstitucijos pakeitimas pašalintų teisines kliūtis ir sustiprintų atgrasymo galimybes: jokie įstatymai nedraustų pasinaudoti visa įmanoma gynybine galia.