Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama pagerinti per skaitmenines platformas – „Bolt“, „Wolt“, „Uber“ ir kitas – dirbančių kurjerių bei pavežėjų darbo sąlygas, užtikrinti daugiau socialinių garantijų ir skaidrumo. Apie tai spalio 21 d. pranešė LRT.
Kokios problemos
Pasak LRT, maždaug dešimtadalis Lietuvoje dirbančiųjų yra kurjeriai ir pavežėjai. Platformų darbuotojai skundžiasi neaiškia užmokesčio sistema. Platformų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Linas Mazgeika sako, kad nėra teisinio susitarimo dėl konkretaus atlygio – nei už atliktą užduotį, nei valandinio tarifo – todėl platformos šį klausimą gali reguliuoti vienašališkai. Pavežėjai taip pat nurodo, kad atsisakius užsakymo gali būti taikomos sankcijos, o dėl algoritmų sprendimų kuriam laikui gali sumažėti gaunamų užsakymų skaičius ir pajamos.
Įprastai platformų darbuotojai laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Darbo teisės ekspertė Emilija Švobaitė teigia, kad kai sprendimus priima ne pats dirbantysis, o algoritmas, galima įžvelgti darbo santykių ar tam tikro pavaldumo požymių. Dėl to į teismą jau kreipėsi keliolika pavežėjų.
Ką siūloma
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras sako, kad tikslas – kad darbuotojas tiksliai žinotų, kokiomis sąlygomis dirba, ko iš jo reikalaujama ir kodėl gauna vienus užsakymus, o kitų – ne, ir kad nebūtų nepagrįstai baudžiamas, pavyzdžiui, už atsisakytą užsakymą. Priėmus pakeitimus, būtų vertinama, ar žmogus pats gali pasirinkti darbo laiką, užsakymų apimtį ir paslaugų kainą, ar šias sąlygas kontroliuoja platforma. Faktinės darbo aplinkybės padėtų spręsti, ar tarp platformos ir paslaugas teikiančio žmogaus yra darbo santykiai.