Seimas ketvirtadienį, spalio 15 d., priėmė kelias pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad valstybės valdžia veiktų ir mobilizacijos ar karo padėties sąlygomis. Visos jos – Seimo pirmininko Juozo Oleko iniciatyvos.
Lankstesnis Seimo darbas
Pasak „Delfi“, perduodančio ELTA informaciją, už Statuto pataisas balsavo 106 Seimo nariai. Paskelbus mobilizaciją parlamentarai rinktųsi ne rečiau kaip kartą per savaitę, o įvedus karo padėtį – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Atsisakoma kelių formalių ribojimų: neeilinės sesijos trukmės limito, privalomų pertraukų tarp neeilinių sesijų ir reikalavimo neeilinėje sesijoje svarstyti tik jos iniciatorių pateiktus klausimus. Sesiją prireikus būtų galima pratęsti iki eilinės sesijos pradžios, o jos darbų programa nebūtų tvirtinama. Apie kiekvieną šaukiamą posėdį Seimo nariai būtų informuojami ne vėliau kaip likus 4 val. iki jo pradžios. Karo padėties metu posėdžių grafikas nebūtų sudaromas, o mobilizacijos metu dėl jo spręstų Seimo valdyba.
Valdžios apsauga
Kaip skelbia LRT, Karo padėties įstatymo pataisas palaikė 102 Seimo nariai. Karo padėties metu Lietuvos kariuomenės vadas turės užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų ir prezidento rezidencijos bei jų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą. Jei parlamentarai, Vyriausybė ar šalies vadovas negalėtų dirbti savo pastatuose, kariuomenės vadas turėtų saugoti ir jiems laikinai paskirtas darbo vietas. Šiuo metu įstatyme tokio tiesioginio įpareigojimo nėra.
Seimas taip pat pritarė Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisoms. Gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms priskirta valstybės gynyba ir trijų pagrindinių valdžios institucijų – prezidento, Seimo ir Vyriausybės – veikla. Šias funkcijas vykdančios institucijos mobilizacines užduotis atliks iš biudžeto įstatyme joms numatytų asignavimų. Kol kas gyvybiškai svarbios funkcijos nustatomos poįstatyminiu lygmeniu – Vyriausybės nutarimu.