Seimas antradienį, spalio 13 d., nepritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurias pateikė opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė. Siūlyta, kad stacionarinių palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugų trukmė būtų nustatoma pagal individualius paciento sveikatos poreikius, o ne vien pagal iš anksto numatytą apmokėjimo terminą.
Balsavimo rezultatas
Pasak Delfi, iniciatyvą palaikė 35 Seimo nariai, prieš balsavo 12, o 40 parlamentarų susilaikė. Nors pritarimo nesulaukta, projektas nebuvo atmestas – jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Ką siūlė projekto autorė
J. Sejonienė teigė, kad paslaugų trukmę būtina nustatyti įstatyme, o pagrindinis kriterijus turėtų būti paciento sveikatos būklė, funkcinis savarankiškumas ir išliekantis medicininis poreikis. Pasak jos, „mediciniškai būtinos priežiūros trukmė ne visada gali būti iš anksto prognozuojama“. Pagal siūlymą poreikio vertinimo ir pakartotinio vertinimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Parlamentarė pabrėžė, kad toks reguliavimas nereikštų besąlyginio ar automatiškai neribojamo paslaugų apmokėjimo – sprendimas dėl tęstinumo būtų priimamas remiantis individualiu įvertinimu.
Kodėl tai svarbu pacientams
Anot J. Sejonienės, dabar kyla rizika, kad pacientams ir jų artimiesiems tektų patiems mokėti už mediciniškai būtinų paslaugų tęsimą vien todėl, kad pasibaigė Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimo terminas. Priėmus pataisas, jos teigimu, palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugos taptų labiau prieinamos. Dabar apmokėjimo terminai nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Projektas dabar grįžta tobulinti, o jo likimas paaiškės vėliau.