Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas pareiškė, kad prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje NATO smarkiai priartėjo prie Rusijos sienų. Apie tai, remdamasis „The Moscow Times“, rašo LRT.
Pareiškimai Minske
Minske vykusioje tarptautinėje konferencijoje Eurazijos saugumo klausimais A. Venediktovas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, sakė: „NATO prarijo Suomiją ir Švediją, dar kartą išsiplėsdama į Rytus, nors žadėjo to nedaryti.“
Pasak jo, aljanso šalys, neva atkakliai svajojančios apie plėtrą, tuo neapsiribos ir toliau trauks į savo orbitą Moldovą, Ukrainą bei Armėniją.
Kaltinimai dėl ginklavimosi
Rusijos pareigūnas taip pat teigė, kad Europoje „viešai kalbama apie pasirengimą tiesioginiam ginkluotam susidūrimui su Rusija per artimiausius kelerius metus“. Anot jo, tokią retoriką lydi precedento neturinčios finansinės investicijos į karinę pramonę, kurių mastą galima lyginti nebent su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.
A. Venediktovas pridūrė, kad Maskvai didelį nerimą kelia ir Prancūzijos ketinimai suteikti „branduolinį skėtį“ kai kurioms Europos Sąjungos ir NATO šalims.
Ką sako faktai
Suomija ir Švedija atsisakė kelis dešimtmečius laikytos karinio neutralumo politikos ir pateikė paraiškas stoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Stojant šioms šalims Vladimiras Putinas teigė, kad Rusija su jomis neturi tokių problemų, kokių turi su Ukraina.
NATO ne kartą oficialiai paneigė teiginius, kad aljansas buvo davęs teisinių ar politinių pažadų nesiplėsti į Rytus. Vis dėlto NATO atstovai yra sakę, kad iki Rusijos užpuolimo neplanavo priimti Ukrainos į aljansą. Kremlius kaip vieną iš invazijos į kaimyninę šalį priežasčių įvardija NATO plėtros grėsmę.
Kodėl tai svarbu
Panašūs Maskvos pareiškimai pasikartoja jau ne pirmus metus ir dažnai pateikiami kaip karo pateisinimas. Šiame straipsnyje pateikti teiginiai yra Rusijos pareigūno pozicija, o ne patikrinti faktai; NATO jų nepripažįsta.