Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersoy paskelbė, kad šalyje rasta „seniausia pasaulyje laivo nuolauža“. Apie tai, remiantis Al Jazeera, jis trečiadienį pranešė socialiniame tinkle X.
Ką rado archeologai
Povandeniniai kasinėjimai netoli Kekovos salos pietinėje Antalijos provincijoje atskleidė keramikos saugojimo ąsočius, datuojamus maždaug prieš 4 700 metų, ankstyvuoju bronzos amžiumi. Medinis laivo korpusas neišliko, tačiau ąsočiai buvo iškelti per šiemet pradėtą povandeninį projektą. Manoma, kad juose buvo gabenama alyvuogių aliejaus ar vyno.
Molio analizė parodė, kad indai pagaminti Jordano slėnio dirbtuvėse; panašių stilių anksčiau rasta Egipte, Turkijoje ir Graikijoje. Ministerija teigia, kad tai patvirtina ankstyvuosius jūrų prekybos kelius rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Vienas indas išsiskyrė ypatinga forma: jis turi devynis ženklus ir dvi skylutes, todėl galėjo būti naudotas sviestui ar sūriui plakti.
Kelionės kryptis ir atradimo istorija
Tyrėjai mano, kad laivas plaukė iš Levanto pakrantės į dabartinį Hisarliką Turkijoje arba į Kretos salą Graikijoje, kai apvirto ir nuskendo. Kasinėjimams vadovavo Akdenizo universiteto archeologijos docentas Hakanas Onizas.
BBC jis sakė, kad kai prieš ketverius metus komanda pirmą kartą aptiko nuolauželį, ąsočiai atrodė tik šimtą ar du šimtus metų seni. Vėliau mokslininkai pamatė tokias pačias amforų formas Egipto archeologijos leidinyje ir grįžo į vietą: panašios buvo rastos prie Gizos piramidžių. Pasak M. Ersoy, radinys „atskleidžia gilias jūrų prekybos Anatolijos pakrantėse šaknis“.