Prancūzijos skolinimosi kaštai spalio 21 d. pirmą kartą per 24 metus pakilo iki 5 proc. Pasak „The Guardian“, dešimties metų valstybės obligacijų (OAT) pajamingumas rytinėje prekyboje išaugo daugiau nei 8 bazinius punktus iki 5 proc., o vėliau šiek tiek atslūgo iki 4,99 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2002 m.
Kodėl krenta pasitikėjimas
Investuotojus gąsdina du dalykai: Prancūzijos vyriausybė iki šiol nepriėmė kitų metų biudžeto, o šalį krečia vis smurtinesni gatvių protestai. Rugsėjį prasidėjusios studentų demonstracijos dėl apleistų mokyklų, mokytojų trūkumo ir didelių klasių išaugo į platesnius protestus dėl pragyvenimo brangimo. Dalis jų peraugo į riaušes ir plėšikavimą, buvo padegta Limoges miesto rotušė.
Nuo 2024 m. Emmanuelio Macrono paskelbtų pirmalaikių rinkimų Nacionalinėje Asamblėjoje nė viena partija neturi daugumos. Dėl šio aklavietės, pasak „The Guardian“, strigo prezidento planas pensijų amžių didinti nuo 62 iki 64 metų ir priemonės, kuriomis siekta mažinti ar perskirstyti valstybės išlaidas.
Fiskalinė padėtis
2025 m. Prancūzijos biudžeto deficitas siekė 5,1 proc. BVP, o skola – 115,6 proc. BVP. Be korekcinių veiksmų prognozuojama, kad šiemet abu rodikliai augs. Tarptautiniai skolintojai vis atsargiau žvelgia į Paryžių, kaltindami vyriausybę „fiskaliniu nesuvaldomumu“. Kai kurie investuotojai, ypač Japonijos fondų valdytojai, pasitraukė iš Prancūzijos skolos, o likusieji reikalauja didesnės kainos, ypač už ilgesnės trukmės paskolas.
Mokėjimų platformos „Ebury“ rinkos strategijos vadovas Matthew Ryanas sakė, kad Prancūzijos problemos tempia žemyn ir euro vertę: „Euras toliau atsilieka nuo daugumos pagrindinių valiutų, nes politinės rizikos priemoka Prancūzijoje vargu ar greitai išnyks.“ Jo vertinimu, neaišku, ar 2027 m. biudžetas apskritai praeis parlamente, o jei praeis, jis bus tiek apkrautas nuolaidomis kairei ir dešinei, kad deficito problema liks neišspręsta.