Prancūzijos Senatas šią savaitę svarstys vyriausybės skubos tvarka teikiamą „vandalai moka“ įstatymo projektą. Kaip rašo „The Guardian“, pagal jį protestuotojas galėtų būti įpareigotas sumokėti iki 10 tūkst. eurų už vandalizmu padarytą žalą, net jei jos tiesiogiai nepadarė – kai tebedemonstruoja šalia arba priklauso tai pačiai grupei kaip kaltininkai. Projektas taip pat numato plačiau naudoti dronus per protestus.
Kritika ir argumentai
Profsąjungos kaltina prezidentą Emmanuelį Macroną bandant apriboti pagrindinę prancūzų teisę protestuoti. Oponentai, pasak „The Guardian“, teigia, kad nekaltų protestuotojų atsakomybė pakenktų teisinei valstybei ir būtų naudinga kraštutiniams dešiniesiems. Premjeras Sébastien'as Lecornu pareiškė, kad įstatymas „absoliučiai būtinas“ po apiplėšimų ir padegimų per pastarąsias demonstracijas. Projektas iš pradžių buvo parengtas po gegužę kilusių susirėmimų, kai Paryžiaus „Saint-Germain“ laimėjo Čempionų lygą.
Socialinė įtampa
Daugiau kaip mėnesį Prancūzijoje vyksta protestai: gimnazistai blokuoja mokyklas, reikalaudami spręsti mokytojų nebuvimo problemą, remontuoti nusidėvėjusius pastatus ir keisti stojimo į universitetus platformą. Prie jų, rašo laikraštis, prisijungia profsąjungos ir „geltonųjų liemenių“ protestuotojai, o nepasitenkinimas apima ir pragyvenimo kainas bei viešąsias paslaugas. Šį mėnesį, pasak „The Guardian“, šalyje buvo vienas smurtingiausių pastarųjų metų protestų: taikias demonstracijas aptemdė plėšimai, gaisrai ir valstybinių pastatų niokojimas.
Politinės pasekmės
Kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ lyderė Marine Le Pen, kurios pozicijos kitų metų pavasario prezidento rinkimuose, anot „The Guardian“, sustiprėjo, sekmadienį Orléane pradėjo rinkimų kampaniją. Ji teigė, kad įstatymas buvo jų partijos idėja, ir žadėjo: „Vandalai mokės.“ Jos mitinge dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.