Prancūzijoje šeštadienį, spalio 17 d., dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti dėl didelių kainų ir silpstančios socialinės apsaugos sistemos. Pasak „The Guardian“, kai kur demonstracijos peraugo į susirėmimus su policija, o pareigūnai visoje šalyje sulaikė dešimtis protestuotojų.
Susirėmimai Paryžiuje ir Marselyje
Paryžiuje Respublikos aikštėje policija panaudojo ašarines dujas, kai dalis protestuotojų šaudė fejerverkais ir svaidė daiktus į pareigūnus. Kaip pranešė LRT, remdamasi AFP, sostinėje ryte buvo sulaikyta apie 60 žmonių; protestuotojai taip pat daužė langus dešiniosios pakraipos televizijos „CNews“ būstinėje. Marselyje, kaip skelbia „The Guardian“, protestuotojai įsiveržė į merijos pastatą, tačiau policija juos greitai išvarė. Reno mieste protestuotojai pastatė barikadą prie prekybos centro.
Prancūzijos valdžia teigė iki vidurdienio užfiksavusi 140 protestų už Paryžiaus ribų, kuriuose dalyvavo 32,8 tūkst. žmonių. Už smurtą valdžia kaltino „ultrakairiuosius“.
Iš moksleivių protestų – į visuotinį judėjimą
Protestai prasidėjo praėjusį mėnesį vargingų Paryžiaus pakraščių mokyklose, kur pasipiktinimą sukėlė mokytojų trūkumas ir apleistos patalpos. Vėliau jie išaugo į šalies mastu vykstantį judėjimą prieš nelygybę ir menką viešąjį finansavimą. Šeštadienio akciją sušaukė atgaivinti norintis „Geltonųjų liemenių“ judėjimas, kuris 2018 m. protestavo prieš E. Macrono vyriausybę. Prie jos prisijungti ragino mokytojus, moksleivius, darbininkus, pensininkus ir ūkininkus. Protestus palaikė ir viena didžiausių profesinių sąjungų CGT, reikalaujanti didesnių atlyginimų ir pensijų bei mažesnių kainų.
Pasak „The Guardian“, remiantis spalį atlikta apklausa, apie 45 proc. prancūzų nerimauja dėl gyvenimo brangimo ir infliacijos. LRT pažymi, kad protestai gali tapti svarbiu visuomenės nuotaikų rodikliu artėjant prezidento rinkimams, kurie vyks kitų metų balandį ir gegužę.