Šildymo sąskaitas šiemet didins itin pabrangęs biokuras, kuriuo šildomi dauguma Lietuvos miestų. Pasak LRT, šilumos tiekėjai ir Energetikos ministerija vėl ėmė svarstyti garantinio biokuro tiekėjo idėją – panašiai kaip veikia garantinis elektros tiekimas.
Kainos ir poreikis
Kazlų Rūdos šilumos įmonė biokuro turi tik iki metų pabaigos, o už kiek pavyks jo įsigyti vėliau, nežinoma. Kainos, palyginti su sausiu, išaugo dvigubai, todėl šildymas brangs. Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška mano, kad tuo turėtų pasirūpinti valstybė ir miškų urėdija, dirbanti pelningai. Jis siūlo savivaldybėms atskirai parduoti „Baltpool“ biokurą ir leisti Valstybinei miškų urėdijai užsiimti biokuro gamyba bei pardavimu.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius siūlo, kad bent 20–30 proc. biokuro būtų tiekiama iš valstybinių miškų sąnaudų principu su protinga pelno marža. Pasak jo, tam reikia politinės valios.
Ministerijos ir verslo vertinimas
Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Pieniuta teigė, kad tokia funkcija urėdijai reikalautų keisti teisės aktus, o šiuo metu tokia galimybė nesvarstoma. Pasak jo, pardavimas žemesne nei rinkos kaina prieštarautų reikalavimams efektyviai naudoti valstybės turtą.
Biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas tvirtino, kad biokuro kainą reguliuoja rinka, o garantinio tiekėjo idėją pavadino „neįtikėtina ir nerealia“. Viceministras pranešė, kad miškų urėdija jau įpareigota į rinką papildomai pateikti 125 tūkst. kietmetrių žaliavos, o pirmajam aukcionui pasiūlyta maždaug trečdalis šio kiekio. Šilumos tiekėjai skeptiški: pasak jų, žaliava parduodama tam, kas pasiūlo daugiau, be tikslinio nukreipimo šilumos tiekimui, todėl kainų tai nemažins.