Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, kaip iki šiol, bet ir kaimo vietovėse. Tai bus antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo modelio pertvarkos etapas, kuriuo žemės valdymas atskiriamas nuo priežiūros funkcijų.
Ko siekiama
Pasak aplinkos ministrės Ievos Andriulaitytės, reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus ir kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus konkrečią situaciją ir žmonių poreikius. Perduodamos šias funkcijas savivaldybės gauna daugiau teisių, bet kartu ir daugiau atsakomybės.
Priežiūros mechanizmas
Siekiant suvaldyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nustatytas rizikas, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir toliau prižiūrės, ar sprendimai priimami teisėtai ir laikantis viešojo intereso, taip pat padės užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Pasak ministrės, svarbu, kad reforma reikštų ne tik funkcijų perskirstymą tarp institucijų, bet ir geresnį rezultatą žmogui.
Kas lieka NŽT
NŽT direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Dovydas Petraška pabrėžė, kad po reformos tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas. Ji ir toliau bus atsakinga už valstybinės žemės pardavimą, nepriklausomą patikėtinių priežiūrą, geodeziją, kartografiją ir erdvinius duomenis. NŽT išliks žemėtvarkos kompetencijų centru, kurio sukaupta patirtimi galės naudotis savivaldybės. Pasak jo, bendras tikslas – kad nuo sausio 1-osios naujasis žemės valdymo modelis veiktų sklandžiai, o gyventojai ir verslas jaustų pokyčių naudą.
Apie reformą pranešė „Delfi“, remdamasis pranešimu spaudai.