Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos privalo dalyvauti tiek pati Ukraina, tiek Europa. Pasak jo, susitikimai, kuriuose suverenių valstybių ateitis sprendžiama joms nedalyvaujant, yra nepriimtini ir pavojingi.

„Tikrai nepriimtina, kuomet suverenios valstybės reikalai yra svarstomi už jos nugaros“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda, cituoja LRT. Jo teigimu, taikos sąlygos negali būti primestos Ukrainai, o jos turi būti suderintos su ja. Europos Sąjunga, prezidento žodžiais, yra regionas, kuris pirmiausia gyvens su šio susitarimo pasekmėmis.

Ką žinoma apie būsimas derybas

Apie trišalių derybų atnaujinimą prabilta po spalio 21 d. Sankt Peterburge įvykusio JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak LRT, Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas po susitikimo sakė, kad Rusija „iš principo pasirengusi atnaujinti“ trišales derybas lapkričio viduryje, po JAV vidurio kadencijos Kongreso rinkimų. Kremlius nori, kad pagrindinis dėmesys būtų skirtas pokario saugumui.

J. Ušakovas taip pat teigė, kad kitą mėnesį Kinijos Šendženo mieste rengiamas V. Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas. Anot LRT, D. Trumpas pareiškė, kad dar niekada nebuvo taip arti karo pabaigos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Kyjivas pritaria trišalių derybų atnaujinimui. Nepaisant diplomatijos, Rusija toliau atakuoja Ukrainos miestus.

G. Nausėda sakė, kad kol kas sunku įvertinti, ar didžiųjų valstybių lyderių susitikimai įvyks, bet jų formatas turėtų būti kitoks.

Santykiai su Kinija

Tame pačiame interviu prezidentas užsiminė, kad lapkritį numatyti tam tikri susitikimai Lietuvos ir Kinijos santykių klausimu, tačiau nepatikslino, kas juose dalyvaus. Pasak jo, dar ankstoka kalbėti, ar prasidėjusios diskusijos duos apčiuopiamą rezultatą.

Kalbėdamas apie santykių atkūrimą, G. Nausėda teigė, kad to siekti nereikia sieti su Taivaniečių atstovybės pavadinimu. „Mes norime atstatyti santykius su Kinija į normalų lygį“, – sakė jis, pridurdamas, kad pradžioje interesams atstovauti galėtų ne ambasadorius, o antrasis ambasados asmuo. Tai, pasak prezidento, pragmatiškas diplomatinių santykių normalizavimo siekis (15min).