NATO antradienį, spalio 20 d., paskelbė į Juodąją jūrą siunčianti papildomų karinių pajėgumų po mirtinų dronų atakų prieš prekybinius laivus regione.
Kaip skelbia „Al Jazeera“, aljanso atstovas pulkininkas Martinas O'Donnellas teigė, kad sąjungininkės „jau išsiuntė arba išsiųs“ papildomų jūrų patrulinių lėktuvų, radarų sistemų, sprogmenų tyrimo komandų, žvalgybos darbuotojų ir dronų. Pasak jo, svarbiausia – didinti situacijos pastebėjimą regione, naudojant daugiau jutiklių ir keičiantis duomenimis. NATO atstovė Allison Hart pridūrė, kad aljansas jau sustiprino rytinį flangą, įskaitant priemones prieš dronus.
Atakų serija
Sprendimas paskelbtas po to, kai Šiaurės Atlanto Taryba Briuselyje aptarė saugumą Juodojoje jūroje. „The Guardian“ duomenimis, antradienį buvo užpulta dar penki laivai: Rusijos kariuomenė teigė smogusi trims krovininiams laivams Ukrainos Renių uoste ir dar dviem, plaukusiems į Odesą.
Praėjusią savaitę netoli Rumunijos pakrantės dronai pataikė į du cheminių medžiagų tanklaivius, septyni jūreiviai buvo pranešti kaip dingę. Per pastarąsias dvi savaites bent penki kiti krovininiai laivai buvo apšauti prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų, žuvo ar dingo 23 jūreiviai. Spalio 5 d. Rumunija pranešė apie du žuvusius, kai jų laivas užsiliepsnojo ir nuskendo.
Reakcijos
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pareiškė, kad „šešios įtariamų Rusijos dronų atakos per 10 dienų“ yra „pavojinga ir nepriimtina eskalacija“. Pasak jos, Kremlius tikriausiai siekia nutraukti Kyjivo pajamas iš grūdų eksporto.
NATO, Bulgarija ir Rumunija atakų tiesiogiai jokiai šaliai nepriskyrė, tačiau kariniai analitikai mano, kad jas beveik tikrai vykdo Rusija; Kremlius tai neigia. Rumunijos gynybos ministras Radu Miruță sakė, kad savaitgalį naikintuvai pirmą kartą numušė du dronus, tikėtinai Rusijos „Geran-4“. Šiemet Rumunija užfiksavo 35 neteisėtus dronų įskridimus, pernai – devynis. Bulgarija prašė NATO naikintuvų ir priešdroninių sistemų, o spalio 18 d. Prancūzija į Rumuniją išsiuntė jūrų žvalgybos lėktuvą. Londono draudimo rinka didžiąją Juodosios jūros dalį jau priskyrė aukštos rizikos zonai.