Kraujo antikūnų pėdsakai gali padėti numatyti uždegiminę žarnyno ligą (UŽL) likus apie dešimčiai metų iki diagnozės. Tai rodo tyrimas, apie kurį spalio 18 d. pranešė „The Guardian“. Rezultatai skatina viltis, kad liga ateityje bus aptinkama anksčiau.

Ką nustatė tyrėjai

Uždegiminė žarnyno liga apima dvi pagrindines formas – Krono ligą ir opinį kolitą. Dabar jos paprastai gydomos tik pasirodžius simptomams, kai žarnynas jau pažeistas. Mokslininkai iš Groningeno universiteto medicinos centro Nyderlanduose, Niujorko Sinajaus kalno medicinos mokyklos ir Vienos medicinos universiteto ištyrė JAV karių kraujo mėginius: 2000 mėginių iš 500 žmonių. Iš jų 200 vėliau susirgo Krono liga, dar 200 – opiniu kolitu, o likę 100 neserga nė viena.

Mėginiuose ieškota antikūnų, kuriuos imuninė sistema galėjo pagaminti reaguodama į šimtus tūkstančių bakterijų, virusų, maisto ir paties organizmo baltymų fragmentų. Tie, kurie vėliau susirgo Krono liga, dažniau turėjo antikūnų prieš Epšteino ir Baro virusą, sukeliantį infekcinę mononukleozę. Skirtumai buvo matomi jau prieš dešimtmetį, o stipriausias signalas nustatytas tiems, kurie vėliau sirgo sunkesne, komplikuota liga. Opiniu kolitu susirgusiųjų rodikliai buvo kitokie – tarp jų buvo antikūnų prieš vieną paties organizmo baltymų.

Atsargumo pastabos

„Tai dar ne testas, kuris galėtų pasakyti žmogui, kad jis susirgs, bet svarbus žingsnis link ankstesnio ligos aptikimo ir, tikėtina, vieną dieną – prevencijos“, – sakė tyrimo vadovas dr. Arno Bourgonje. Rezultatai paskelbti žurnale „Gut“ ir pristatyti Europos gastroenterologijos savaitėje Barselonoje. Juos dar reikia patvirtinti kitose žmonių grupėse, be to, rastas ryšys neįrodo, kad infekcijos sukelia UŽL. Nepriklausomas ekspertas, Barts Health gastroenterologijos profesorius Jamesas Lindsay, pasak laikraščio, šią techniką pavadino „labiau tyrimo įrankiu“.

Kodėl tai svarbu

Pasaulyje su UŽL gyvena bent 3,8 mln. žmonių. Liga sukelia lėtinį virškinimo trakto uždegimą, skausmą, viduriavimą ir nuovargį. Tiksli priežastis nežinoma – prisideda sutrikusi imuninė sistema, genetika ir žarnyne gyvenantys mikrobai. Gydoma priešuždegiminiais ir imuninę sistemą slopinančiais vaistais, tačiau daliai pacientų jie nepadeda, o nemažai žmonių galiausiai operuojami. Ilgai trunkantis uždegimas didina ir žarnyno vėžio riziką.

Tyrėjai tikisi, kad UŽL ateityje galėtų sekti 1 tipo cukrinio diabeto keliu, kai kraujo tyrimas parodo imuninės sistemos pradėtą pulti kasą dar iki simptomų ir leidžia vėlinti ligos pradžią.