Nauji tyrimo duomenys rodo, kad 1596 m. anonimiškai išleistą istorinę pjesę „Eduardas III“ reikėtų įtraukti į Williamo Šekspyro kūrinių kanoną ir kad ji buvo reikšmingas jo bendradarbiavimas su amžininku bei konkurentu Christopheriu Marlowe'u. Apie tai pirmasis pranešė „The Guardian“.
Tyrimo bendraautorius, Kento universiteto mokslininkas dr. Rory Loughnane'as laikraščiui sakė, kad kompiuterinė tekstų analizė patvirtina Šekspyrą kaip pagrindinį pjesės autorių „be jokių pagrįstų abejonių“. Naujas atradimas, anot jo, yra tai, kad pjesėje aptikti ir Šekspyro, ir pirmą kartą – Marlowe'o pėdsakai, vadinasi, tai iki šiol nežinoma jų abiejų kolaboracija.
Kaip tyrė
Tyrėjai – R. Loughnane'as ir Lidso universiteto profesorius Brettas Greatley-Hirschas – naudojo įvairius kompiuterizuotus lingvistinius metodus, palygindami „Eduardą III“ su patikimai priskirtais dešimties 1580-ųjų pabaigoje–1590-ųjų viduryje kūrusių dramaturgų kūriniais. Viename iš testų 23 segmentai – „liūto dalis“ – priskirti Šekspyrui, o devyni – Marlowe'ui, kurio kūriniai apima „Daktarą Faustą“.
Kodėl tai svarbu
Pjesės nebuvo 1623 m. pirmajame Šekspyro kūrinių folijuje (1623 m. rinkinyje). R. Loughnane'as ją redagavo 2016 m. leidinyje „New Oxford Shakespeare“, kur pripažino, kad kelias scenas greičiausiai parašė Šekspyras. Pasak jo, anksčiau 2016 m. tyrimas parodė, kad Marlowe'as bendraautoriavo ir trijose „Henriko VI“ dalyse, todėl kolaboracija 1592 m. rodo ilgalaikesnį jų rašymo ryšį.
„Esame pripratę galvoti apie Marlowe'ą ir Šekspyrą kaip apie konkurentus“, – sakė tyrėjas. Marlowe'as žuvo 1593 m. būdamas 29 metų po muštynių nakvynės namuose. Pasak R. Loughnane'o, išvados keičia ir Šekspyro, ir Marlowe'o kanoną.