Vienos didžiausių Ukrainos plieno bendrovių „Metinvest“ vadovas Jurijus Ryženkovas paragino Europos Sąjungą atsisakyti importo apribojimų Ukrainos gaminiams. BBC jis sakė, kad neseniai įvestos plieno importo kvotos yra nesąžiningos, nes Ukraina esą buvo sudėta į vieną krūvą su kitomis šalimis nepaisant karo padėties. Jis pageidautų bent dalinės išimties.
Ką numato ES politika
ES apribojo muitais neapmokestinamo plieno importą iki 18,3 mln. tonų per metus – tai 47 proc. mažiau nei 2024 m. Tikslas – apsaugoti valstybių narių gamintojus nuo pigaus importo, pavyzdžiui, iš Kinijos ir Turkijos. Nors tarp ES ir Ukrainos galioja laisvosios prekybos susitarimas, jis nedraudžia Bendrijai taikyti atskirų prekybos apsaugos priemonių.
Europos Komisijos atstovas teigė, kad plieno politikoje buvo atsižvelgta į sunkią Ukrainos padėtį. Jo teigimu, Ukrainai nustatyta atskira kvota garantuoja eksportą, tačiau pripažino, kad ji mažesnė nei ankstesniais metais. Didžiausiems tiekėjams, tarp jų ir Ukrainai, esą pasiūlytos kompensacijos.
Padėtis Ukrainos pramonėje
Ukrainos plieno pramonės vertinimu, eksportas į ES ilgainiui gali sumažėti 50–60 proc. Iki 2022 m. metalurgija ir kasyba sudarė apie 10 proc. šalies pajamų ir trečdalį eksporto, o ES yra pagrindinė pirkėja.
Pasak Ryženkovo, rusų smūgiai gamykloms pastaruoju metu smarkiai sustiprėjo, o rugsėjį kurį laiką Ukrainoje nebuvo pagaminta nė tonos plieno – pirmą kartą per maždaug 150 metų. Per karą žuvo beveik 800 „Metinvest“ darbuotojų. Artėjančią žiemą jis prognozuoja kaip vieną sunkiausių bendrovės istorijoje.