Pietų Malavio Mulanjės apskrityje galvijų laikymas tampa vis brangesnis, nes dėl sausros ir El Ninjo poveikio žolės pašarams reikia ieškoti vis toliau, pasakoja „Al Jazeera“.
Kelionės pas upę
25 metų Lawrence'as Abisonas kartu su trimis draugais ryte pjauna Napjero žolę ir nendres palei Likhubulos upės krantą. Po dviejų valandų darbo jie surenka pašaro, kurio užtenka 10 galvijų vienai dienai. „Šiomis dienomis labai sunku rasti žolės, todėl keliavome tokį ilgą kelią“, – sakė jis. Pasak vyro, net čia žolės neužtenka savaitei, tad tenka keliauti dar toliau.
Likhubulos upė teka nuo 3002 m aukščio Mulanjės kalno, svarbaus vandens šaltinio vietos bendruomenėms. Gyventojai teigia pastebėję pokyčių: kai kur upė pasidarė sekli, dingo medžiai ir žolė prie krantų.
Didėjančios išlaidos
Pašarų rinkėjai pasakoja, kad prie upių pradėjo važinėti anksčiau nei įprasta – anksčiau tai darydavo tik po spalio, o šiemet keliauja jau kelis mėnesius. Dėl to jie konkuruoja su prie upių gyvenančiais žmonėmis, kuriems augmenija taip pat reikalinga: iš nendrių vietiniai pina kilimėlius.
54 metų Macdonaldas Khandalawo, kuris galvijus augina nuo 2014 m. ir turi 10 gyvulių, sako, kad išlaikymas pabrango. Dėl pašarų trūkumo, pasak jo, sumažėjo karvių pieno kiekis, o gyvuliai ėda mažiau. Papildomas pašaras – kukurūzų sėlenos – taip pat retas ir brangus, nes derlius mažesnis. Jis skundžiasi ir tuo, kad žmonės augina pasėlius upių pakrantėse.
Malavyje 2023–2024 m. lietaus sezono metu buvo sausros laikotarpių ir didelių temperatūrų, o El Ninjo veikė kritulių pasiskirstymą visoje pietų Afrikoje. Klimato ir meteorologijos tarnyba tuomet perspėjo apie mažesnį nei įprasta kritulių kiekį, ypač pietiniuose regionuose.