Lietuvos ūkininkai nuogąstauja dėl Europos Sąjungoje svarstomos naujos tvarkos, kaip skirstyti žemės ūkiui ir regionų plėtrai skirtą finansavimą. Kaip rašo LRT, Europos Komisija (EK) nori sujungti sanglaudos ir žemės ūkio lėšas bei suteikti šalims daugiau laisvės spręsti, kaip jas paskirstyti.
Kas keistųsi
Tiesioginės išmokos ūkininkams, tokios kaip mokėjimai už dirbamą žemę, ir toliau būtų mokamos iš atskiro „katilo“. Tačiau pinigai investicijoms ir ūkių modernizavimui atsirastų bendrame fonde su sanglaudos lėšomis, todėl ūkininkams tektų dėl jų konkuruoti su kitomis sritimis.
Pakruojo rajono javų augintojas Gedas Špakauskas LRT pasakojo, kad už ES paramą įsigijo padargų, kurie pagreitino sėją ir derliaus nuėmimą. Pasak jo, be tokios paramos ūkis nebūtų taip išsiplėtęs, tad dabar jis baiminasi, kad paramą gauti bus sunkiau.
Kritika ir paaiškinimai
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė teigė, kad Lietuva dar nepasiekė ES vidurkio, todėl nerimaujama, jog daugiau lėšų atiteks, pavyzdžiui, aplinkosaugos priemonėms, o žemės ūkiui liks mažiau. LRT pažymi, kad prezidentas kartu su keliolika kitų ES šalių vadovų ragina išlaikyti atskirą finansavimą ir sanglaudai, ir žemės ūkiui.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis atsakė, kad Komisija tiesiog suteikia šalims daugiau laisvės. Pasak jo, tiesioginių išmokų lygis išliks beveik toks pats, o dėl regionų ir žemės ūkio plėtros turės tartis atitinkamų sričių ministrai, mažiau remdamiesi nurodymais iš Briuselio.