Europinės investicijos keičia Lietuvos miestus, tačiau ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp regionų išlieka. Tai LRT teigia po Tauragėje surengtos regionų vadovų ir specialistų konferencijos, skirtos artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
Tauragės pavyzdys
Vienas didžiausių krašto infrastruktūros projektų – naujoji Tauragės arena. Rajono meras Dovydas Kaminskas LRT sakė, kad savivaldybė stengiasi investuoti į visas sritis, kad regionas taptų patrauklesnis gyventojams. Tauragė pasirašė ir 20 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku. Meras tikina, kad sąlygos geresnės nei skolinantis komerciniame banke, o ES lėšas derinant su banko paskola darbus galima atlikti greičiau.
Didžiausia problema – žmonių trūkumas
Regionų vadovai kaip didžiausią kliūtį įvardija specialistų trūkumą. Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pabrėžė, kad mažėjantis gyventojų skaičius daro neigiamą įspūdį, todėl reikia pritraukti ir iš Lietuvos išvykusius žmones, ir darbo tikslais atvykstančius užsieniečius.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymėjo, kad savivaldybėms iš pradžių nelengva investuoti ir pritraukti finansavimą, tačiau gera infrastruktūra dažniausiai suranda savo naudotoją. Ekonomistai prognozuoja, kad ateinančiais metais savivaldybių skolinimosi poreikis augs.
Ar pasiektas tikslas?
Europinės investicijos daugiau kaip 20 metų yra svarbus regionų plėtros šaltinis, tačiau, pasak politologų, pagrindinis tikslas nepasiektas: investuota į trinkeles, o regionų atskirtis nesumažėjo. Politologė Gabrielė Burbulytė sakė, kad didelė dalis lėšų, skirtų žmonių kompetencijoms gerinti, nusėdo didžiuosiuose miestuose. Jos nuomone, kitu finansiniu laikotarpiu daugiau dėmesio ir pinigų reikėtų nukreipti į regionus bei žmonių kvalifikacijos kėlimą.
Tai ypač aktualu žvelgiant į naują 2028–2034 metų ES finansinę programą.