Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo 1 proc., o per metus išaugo 2,3 proc. Pirmąjį BVP įvertį spalio 30 d. paskelbė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Skaičiai pateikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką; jų nepašalinus metinis augimas siekė 1,8 proc.
Skaičiai
BVP to meto kainomis liepą–rugsėjį sudarė 24,4 mlrd. eurų. Pasak statistikų, didžiausią neigiamą įtaką ketvirčio rezultatui turėjo statybų, informacijos ir ryšių, transporto ir saugojimo įmonių veikla. „Verslo žinių“ kalbintų ekonomistų prognozės svyravo nuo 2,8 iki 4,1 proc., tad rezultatas buvo prastesnis nei tikėtasi. Per tris šių metų ketvirčius BVP augo 3 proc. (nepašalinus sezono įtakos – 2,8 proc.) ir sudarė 67,9 mlrd. eurų.
VDA skelbia tik pirmąjį įvertį, kuris vėliau, gavus daugiau duomenų, gali būti patikslintas. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas feisbuke rašė, kad pagal ankstesnę praktiką po antros peržiūros rodiklis gali pagerėti.
Kaip ekonomistai aiškina smukimą
Pasak banko „Artea“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, po antros pensijų pakopos pinigais sustiprinto pirmojo pusmečio ekonomikos pulsas sulėtėjo, o ketvirtinio smuktelėjimo buvo galima tikėtis vien dėl aukštos palyginamosios bazės. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, kurį cituoja BNS, teigė, kad trečiasis ketvirtis yra „pirmasis įspėjimas, kad spartaus ekonomikos augimo laikai baigėsi“. Jo vertinimu, antrąjį ketvirtį gyventojai vartojimui išleido apie 1,5 mlrd. eurų iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų.
Povilauskas prognozuoja, kad vartotojų pasitikėjimas spalį reikšmingai sumažėjo ir toliau judės žemyn artėjant žiemai, o harmonizuota infliacija trečią ketvirtį siekė 5,7 proc. ir paskutinį metų ketvirtį viršys 6 proc. Genytė-Pikčienė tikisi, kad ketvirtąjį ketvirtį ekonomika išliks vangoka.