Lietuvos ūkininkai pradeda imti kukurūzų derlių: pirmiausia pašarams, vėliau bus kuliami ir grūdai. Kaip skelbia LRT, derlius geresnis nei pernai, o supirkimo kainos beveik dvigubai didesnės.
Pakruojo rajono ūkininkas Edikas Drupas augina beveik 400 ha kukurūzų. Šiųmetį derlių jis ima maždaug dviem savaitėmis vėliau nei įprastai, o kai kur gali vėluoti dar labiau, nes dalis ūkininkų dėl drėgmės negali įvažiuoti į laukus. Didžioji dalis jo kukurūzų skirta pašarams: iš hektaro pagaminama apie 50 tonų siloso.
Kainos
Mažeikių rajono ūkininkas Raimondas Juška kukurūzus augina grūdams, iš kurių gaminamas biokuras, ir kuls juos kitą mėnesį. Jis pasakojo, kad pernai už toną drėgnų kukurūzų gavo apie 115 eurų, šiemet pavyko fiksuoti ir po 140 eurų, o dabar kaina siekia apie 200 eurų už toną. Ūkininkas sakė esąs patenkintas, ypač po itin prastų praėjusių metų.
Plotai ir perspektyvos
Du trečdaliai šalyje auginamų kukurūzų skirti pašarams, likusieji – biokurui. Maistinius kukurūzus augina tik pavieniai ūkiai, dažniausiai savo šeimų poreikiams. Šalyje deklaruota apie 65 tūkst. ha kukurūzų pasėlių, tai 5 tūkst. ha daugiau nei pernai. Didžiausi plotai yra Pakruojo ir Pasvalio rajonuose, tačiau kukurūzai kol kas užima vos procentą visų grūdinių kultūrų.
Grūdų augintojų asociacijos prezidentas Audrius Vanagas teigė, kad dėl sudėtingos rudeninės sėjos pernai kukurūzai tapo viena iš alternatyvų, o dėl klimato kaitos ateityje ši kultūra užims savo vietą.