Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį, lapkričio 2 d., paragino prezidentą Karolį Nawrockį patvirtinti parlamento išrinktus aukščiausiojo šalies teismo teisėjus. Kaip skelbia LRT, ši konstitucinė krizė praėjusią savaitę pasiekė kulminaciją aplink teismo rūmus.

Tusko pozicija

Socialiniame tinkle „X“ D. Tuskas rašė, kad prezidentas turi pripažinti Seimo teisėtai išrinktus teisėjus, nes to reikalauja Konstitucija, ir leisti jiems eiti pareigas. Pasak premjero, atsisakydamas tai daryti prezidentas renkasi „jėgos konfrontaciją“, kuri Lenkijai gali labai brangiai kainuoti. Nors parlamentas išrinko naujus teisėjus, ne visiems buvo leista prisiekti prezidento akivaizdoje, o teismą, anot LRT, tebekontroliuoja nacionalistinė opozicija.

Įvykiai prie teismo

Praėjusią savaitę aplink teismą buvo dislokuota policija, o teisminės ir politinės institucijos ėmėsi veiksmų, turinčių įtakos teismo vadovybei. Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Zurekas paragino panaikinti su opozicine partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) siejamo teismo pirmininko teisinę neliečiamybę, o valdančiosios daugumos neseniai paskirta teisėja pareiškė laikinai einanti pirmininko pareigas ir nušalino pirmininką Bogdaną Swieczkowskį. Konservatyvūs demonstrantai ir dešiniosios bei kraštutinių dešiniųjų opozicijos nariai tai pasmerkė kaip „valstybės perversmą“, o proeuropietiška valdančioji koalicija tvirtino, kad veiksmai buvo būtini teisinei valstybei išsaugoti.

Prezidentas K. Nawrockis, kai teisėsaugos pajėgos buvo dislokuotos aplink teismą, skrido į Senegalą, tačiau apsisprendė grįžti ir vakare nuvyko prie teismo. Šeštadienį jis sušaukė konsultacijas su politiniais lyderiais, bet apčiuopiamų rezultatų jos nedavė. Tą pačią dieną Europos Komisija parėmė D. Tuską ir ragino prezidentą patvirtinti teisėjų paskyrimus, kad būtų išspręsta aklavietė.

Laikinai teismo pirmininko pareigas einanti Anna Korwin-Piotrowska, kurios nepripažįsta nei buvęs vadovas, nei nacionalistinė opozicija, nei valstybės vadovas, antradieniui sušaukė bendrąjį teismo posėdį. Pasak LRT, krizė dėl šio teismo tęsiasi nuo 2015-ųjų, kai PiS vyriausybė paskyrė politiškai angažuotus teisėjus, kurių nepripažįsta nei ES, nei dabartinis premjeras.