Baltijos šalys ieško būdų apsisaugoti nuo dronų. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas laidoje „Iš esmės“ pažadėjo, kad per likusius dvejus kadencijos metus šalyje bus sukurta vientisa dronų atpažinimo ir naikinimo sistema. Estijos gynybos ministras Martinas Heremas savo ruožtu teigė, kad kovai su reaktyviniais dronais valstybei gali prireikti apie dvylikos lengvųjų naikintuvų.

Lietuvos planas

Pasak „Delfi“, ministras pripažino, kad „namų darbų“ dar yra daug, tačiau pabrėžė, kad Lietuva turi stipriausią ir moderniausią kariuomenę per visą nepriklausomybės laikotarpį. R. Kaunas priminė, kad kariuomenės plėtrai skiriamos lėšos anksčiau siekė 0,7 proc. BVP, vėliau – 1,9 proc., o dabar užtikrintas ne mažesnis nei 5 proc. BVP finansavimas.

Ministras sakė, kad pradėjęs eiti pareigas rado fragmentuotą oro gynybos modelį, kai tam tikri taškai dengiami turimais pajėgumais. Dabar kuriama vieninga sistema, jungianti aptikimą ir sprendimų priėmimą: nuspręsti, ar leisti raketą, dronų perėmėją, ar kitaip sunaikinti taikinį. Pasak R. Kauno, projektas pradėtas, paskelbtas valstybinis užsakymas ir numatyti pinigai.

Ministras pripažino, kad investicijų rezultatai matomi tik po metų ar dvejų. Ekspertai, cituojami „Delfi“, abejoja, ar sklandžiai veikiančią oro gynybą pavyks sukurti per dvejus metus. R. Kaunas aiškino, kad svarbu ir pramonės pajėgumai: jei radarą gamina dvejus metus, užsakius dabar jis bus gautas po dvejų metų, o užsakius po metų – po trejų.

Estijos svarstymai

Estijos viešojo transliuotojo ERR cituojamas M. Heremas teigė, kad apie dvylika lengvųjų naikintuvų sudarytų eskadrilę, o jų įsigijimas galėtų užtrukti iki ketverių metų ar net trumpiau. Baltijos šalių karinės oro pajėgos neturi nė vieno naikintuvo, todėl regiono oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Pastaruosius 15 metų Estijos oro pajėgos naudoja du čekiškus mokomuosius reaktyvinius lėktuvus L-39.

Ministro teigimu, ukrainiečiai naikintuvais F-16 sunaikina beveik pusę Rusijos paleidžiamų reaktyvinių dronų, tačiau Estija tokių lėktuvų finansiškai neišlaikytų. Šią užduotį galėtų atlikti mažesni reaktyviniai orlaiviai – pilotuojami ar bepiločiai. Buvęs Estijos karinių oro pajėgų vadas Vello Loemaa pridūrė, kad tokie lėktuvai galėtų naikinti ir skraidančius šaudmenis. Tokie orlaiviai reikalingi kovai su dronais, skrendančiais nuo kiek daugiau kaip 100 iki 600 km/val. greičiu.

Pasak „Delfi“, Estijos karinės oro pajėgos naikintuvų planuoja įsigyti jau kelis dešimtmečius, tačiau jų galimybės paveikti sprendimus buvo menkos.