Karalius Charlesas Antigvoje ir Barbudoje surengtame Sandraugos vyriausybių vadovų susitikime pasakė, kad gilesnis supratimas apie vergovės baisumus jį dar labiau paskatino taisyti praeities klaidas. Tačiau, kaip rašo „The Guardian“, jis nepateikė atsiprašymo ir aiškiai nepalaikė reparacijų, kurių reikalauja Karibų valstybių vadovai ir aktyvistai.
„Negalime pakeisti tų, kurie buvo prieš mus, veiksmų. Tačiau galime mokytis iš praeities“, – antradienį atidarant susitikimą sakė karalius. Pasak jo, transatlantinė vergų prekyba tebemeta šešėlį šioms salų valstybėms ir kitiems Sandraugos nariams, o ši „gėdinga istorijos dalis“ jį užpildo „siaubu ir giliu asmeniniu liūdesiu“.
Kaip siūloma spręsti problemą
Vietoj atsiprašymo Charlesas kalbėjo apie švietimą, užimtumą, prekybą Sandraugos viduje ir atsparumą klimato kaitai kaip priemones sunkumams mažinti. Rūmų darbuotojai anksčiau užsiminė, kad kalboje Jungtinės Karalystės vyriausybei neturėtų būti netikėtumų.
Premjero pozicija
Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas žurnalistams sakė, kad šalis reparacijų nepalaiko, ir tai aiškiai pabrėžė dar prieš atvykdamas į susitikimą. Tačiau, pasak jo, Britanija toliau padeda Sandraugos šalims plėtros, skolų ir žaliojo finansavimo klausimais. Paklaustas, ar tai gali reikšti papildomas išlaidas mokesčių mokėtojams, jis atsakė, kad „tereikia prasmingo dialogo“ ir kad Sandrauga svarbi ir Britanijos prekybai.
Reparacijos oficialiai nėra susitikimo darbotvarkėje. Pagrindiniai 56 narių bloko prioritetai – prekyba, atsparumas klimatui, finansai, tvari skola, demokratija ir jaunimo galimybės. Vis dėlto, rašo „The Guardian“, ilgalaikė aktyvistų kampanija verčia šią temą kelti viešai.