Krašto apsaugos ministerija (KAM) svarsto įsteigti valstybinę kontroliuojančiąją dronų įmonę, kuri padėtų paspartinti dronų įsigijimus kariuomenei ir sustiprintų vietos gamintojus. Apie tai, kaip skelbia LRT, kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ką siūloma
Pasak ministro, valstybė tokiu atveju užtikrintų finansinį užnugarį, o dronus gaminančios įmonės vykdytų gamybą pagal valstybės užsakymus. Valstybė galėtų kartu su verslu tobulinti gaminius, kurių reikia kariuomenei, o kariuomenė aiškiai įvardytų savo poreikius. „Mes turėtume finansines eilutes tiems lūkesčiams išpildyti“, – sakė R. Kaunas.
Ministras šį klausimą jau aptarė su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Gynybos resursų agentūra. Jis teigė, kad idėją palaiko ir premjeras, o diskusijos su verslu tęsiamos. Jo žodžiais, kalbant apie valstybės saugumą, reikia galvoti ir apie tiekimo grandines – tai yra gamybą Lietuvoje.
Pramonės nuogąstavimai
Lietuvos dronų gamintojai jau ne vienus metus sako, kad jų produkcija daugiau paklausos sulaukia užsienyje, o vietos ekonomikoje investuojama mažai. Viena sparčiausiai augančių gynybos technologijų įmonių „RSI Europe“ gamina dronus ir nuotoliu valdomus sprogmenis, jos gaminius naudoja ir Ukrainos pajėgos. Bendrovė planuoja investuoti 50 mln. eurų į gamyklą Panevėžyje. Pasak jos direktoriaus Tomo Milašausko, per metus įmonė gali pagaminti 120 tūkst. dronų, tačiau paskutinis didesnis užsakymas iš Lietuvos buvo 2024 m.
Kalbintas pramonės atstovas teigė, kad problema – ne tiek kariuomenės poreikis, kiek institucinis pajėgumas atlikti įsigijimus ir priimti sprendimus.
Ukrainos pamoka
LRT pateikia Ukrainos pavyzdį: rusų kovinis dronas „Geran-4“ yra greitesnis ir sunkiau numušamas, jis gali skristi 450–500 km/val. greičiu ir kilti iki 8 km aukščio. Perimtas dronas išardomas, nustatomos jo savybės, o pramonė turi greitai sukurti ginklą jam įveikti. Pasak ekspertų, NATO dronų ir antidronų technologijos šiuo metu nespėja paskui Ukrainos ir Rusijos diktuojamą tempą.