Lietuvos oro erdvės stebėjimo pajėgumai kol kas nėra pakankamai efektyvūs aptinkant žemai skrendančius bepiločius orlaivius, Eltai pripažino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Nauji trumpojo nuotolio ir pasyvieji radarai šalį turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus, o bandomąsias dronų perėmėjų partijas planuojama pristatyti per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo.
Kokios priemonės numatytos
Pasak KAM, Lietuvoje diegiami papildomi radarai, išbandomi akustiniai jutikliai ir kuriama daugiasluoksnė oro erdvės gynybos sistema. Ją pradėta vystyti 2025 m. lapkritį Valstybės gynybos tarybos sprendimu: sistema apims oro erdvės stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir esminės infrastruktūros apsaugą.
Ministerija teigia, kad šalyje jau įdiegta pasyviųjų radarų žemai skrendantiems dronams sekti, ateityje jų numatoma daugiau. Taip pat jau įsigyta elektroninės kovos priemonių, o artimiausiu metu planuojama pirkti mobilių kinetinio naikinimo priemonių. Kada dronų perėmėjai bus integruoti į bendrą gynybos sistemą, kol kas neaišku – tai, pasak KAM, priklausys nuo bandymų rezultatų.
Aklosios zonos nėra, bet iššūkių yra
KAM pripažįsta, kad ankstesni incidentai, kai į Lietuvos oro erdvę patekę galimai pavojingi objektai buvo prarasti iš stebėjimo sistemų akiračio, parodė mažų ir žemai skrendančių objektų aptikimo iššūkius. Vis dėlto ministerijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viena konkreti techninė spraga ar vadinamoji akloji zona, dėl kurios būtų prarasti atskiri objektai.
Mažosios oro gynybos sistema
Ministerija kuria ir mažosios oro gynybos sistemą, kuri sujungtų kariuomenės, sienos apsaugos, viešojo saugumo ir kitų institucijų pajėgumus. Pagrindinis prioritetas – realaus laiko mažosios oro erdvės paveikslas, integruojantis skirtingų jutiklių ir institucijų duomenis. Tai leistų greičiau aptikti grėsmes, keistis informacija ir sekti objektą jam skrendant per skirtingas Lietuvos vietoves. Sistema kuriama remiantis Ukrainos patirtimi, vėliau ją numatoma susieti su NATO sąjungininkų duomenų perdavimo platformomis. Šiam projektui jau sulaukta 19 paraiškų, todėl jis pereina į tolesnį vystymo etapą.
KAM taip pat pabrėžia, kad Lietuvos institucijų reagavimas nepriklauso vien nuo kaimynų perduodamos informacijos: kariuomenė turi savų stebėjimo priemonių ir gali pradėti reaguoti remdamasi pačios nustatyta informacija. Kaip pavyzdį ministerija pateikė praėjusių metų liepos 10 d. incidentą, kai kariuomenė užfiksavo iš Baltarusijos pusės artėjantį objektą ir NATO naikintuvų parengtis buvo pakeista į užduoties režimą.
Šios informacijos paaiškinimai pasirodė po sekmadienio ryto oro pavojaus, kai į Lietuvos oro erdvę galimai įskridęs dronas nukrito Pasvalio rajone.