Jungtinė Karalystė plečia sankcijų galias: pagal naują tvarką bus galima įšaldyti turtą ir taikyti kitas priemones subjektams, kurie padeda statyti neteisėtas gyvenvietes, trukdo humanitarinei pagalbai ar neteisėtai laiko kalinius. Apie tai rašo „The Guardian“.
Trys naujos sankcijų priežastys
Teisės aktas, kuriuo įvedamos pasaulinės žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės sankcijos, prie 2020 m. režimo prideda tris naujus pagrindus: sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, trukdymą teikti humanitarinę pagalbą ir sunkius teisės į laisvę ir asmens saugumą pažeidimus. Neteisėta gyvenviečių veikla bus laikoma tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant Ženevos konvenciją dėl okupacijos, pažeidimu.
Naujos galios apima ne tik tiesioginius pažeidėjus, bet ir tuos, kurie jų veiklą palengvina, skatina, remia, finansuoja, tiekia prekes ar technologijas, slepia įrodymus arba iš veiklos gauna naudos. Į šią sritį gali patekti ir bankai bei komercinės įmonės, nes paskelbti sankcijų taikiniu pakanka pagrįstų įtarimų. Numatytos priemonės: turto įšaldymas, draudimas teikti lėšų ar ekonominių išteklių, kelionių draudimai ir direktorių diskvalifikavimas.
Skubos tvarka ir terminai
Nauja skubos procedūra leis ministrams iki 112 dienų kopijuoti ES, JAV, Kanados ar Australijos jau paskelbtus sąrašus, kol rengiama atskira Jungtinės Karalystės byla. Nauja sankcijų sistema įsigalios ketvirtadienį, tačiau per 28 dienas ją turės patvirtinti parlamentarai ir lordai.
Kodėl skubama
Užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas priemones skuba įgyvendinti todėl, kad Izraelio vyriausybė pažadėjo tęsti E1 gyvenvietės su 1 234 namais Vakarų Krante projektą – daugelio stebėtojų nuomone, ji suskaldytų teritoriją ir padarytų dviejų valstybių sprendimą beveik neįmanomą. E1 pasiūlymų pateikimas baigiasi spalio 19 d., tačiau Izraelio žemės administracija patvirtino, kad pasiūlymų dėžė nebus atidaryta ir pasiūlymai nebus nagrinėjami iki lapkričio 19 d., t. y. po spalio 27 d. Izraelio rinkimų.
Praėjusią savaitę Izraelio vyriausybė protestuodama uždarė JK konsulatą ir privertė atšaukti 21 diplomatą, tačiau, „The Guardian“ vertinimu, tai nesutrukdė JK vyriausybei tęsti savo planų.