Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja spalio 28 d. vėl priėmė rezoliuciją, smerkiančią JAV ekonominį embargą Kubai. Už balsavo 130 šalių, prieš – 17 (tarp jų JAV ir Izraelis), dar 25 susilaikė. Pasak „Euronews“, tai mažiausia parama nuo 1995 m.; pernai rezoliuciją palaikė daugiau nei 160 šalių. Nors rezoliucija teisiškai neįpareigoja, ji laikoma tarptautinės nuomonės atspindžiu.
Kas pasikeitė
„Euronews“ pažymi, kad Vokietija, Italija ir Latvija susilaikė pirmą kartą per 34 metus. Prieš balsavo, kai kuriais atvejais pirmą kartą, tokios šalys kaip Kolumbija, Kosta Rika, Ekvadoras, Marokas, Slovėnija ir Bosnija. „Al Jazeera“ duomenimis, tarp anksčiau už balsavusių, bet šįkart susilaikiusių, buvo ir Pietų Korėja.
JAV ambasadorius JT Mike'as Waltzas po balsavimo sakė esąs patenkintas, kad pozicijas pakeitė tiek šalių, ir pridūrė, kad „diplomatija reikalauja laiko“. Kuba kaltina Vašingtoną grasinant tarifais, vizų apribojimais ir kitomis sankcijomis šalims, kurios balsuotų už rezoliuciją.
Įtampa salėje
Antradienį, per Asamblėjos debatus, Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas ir Waltzas ėmė šaukti vienas ant kito, pasak „Euronews“, Rodríguezas priėjo prie JAV ambasadoriaus ir apkaltino jį melu. „Al Jazeera“ nurodo, kad Waltzas po balsavimo paskelbė, jog Kubos misijos pirmasis sekretorius Richardas Turas de la Concepcionas bus išsiųstas iš šalies už „užpuolimą“ JAV diplomato.
Prezidentas Miguelis Díaz-Canelis socialiniame tinkle X kaltino JAV „gangsteriška prievarta“. Rodríguezas sakė, kad JAV vėl liko izoliuota. Pasak „Euronews“, Donaldo Trumpo administracija šiemet griežtino spaudimą Kubai: sausį Trumpas grasino tarifais naftą tiekiančioms šalims, todėl smarkiai sumažėjo kuro tiekimas, atsirado dažni elektros nutrūkimai, sutriko vandens, interneto ir telefono paslaugos.