Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas spalio 31 d. pareiškė esąs „atviras“ galimybei, kad britų valstybė oficialiai atsiprašytų už savo vaidmenį transatlantinėje prekyboje vergais, tačiau atmetė finansines reparacijas. Savo poziciją jis išdėstė straipsnyje laikraštyje „The Guardian“.
Ką pasakė premjeras
Pasak LRT, A. Burnhamas pareiškė norįs išreikšti „liūdesį ir apgailestavimą dėl daugybės milijonų žmonių patirto skausmo ir kančių“ ir pripažinti, kad tai iki šiol daro įtaką pasauliui. Prekybą vergais jis pavadino žiaurų ir barbarišką pavergtų žmonių teisių pažeidimu. Jo vyriausybė, anot premjero, siekia „struktūruoto dialogo su nukentėjusiaisiais“, o raginimų oficialiai atsiprašyti britų valstybės vardu išklausymas bus svarbi to proceso dalis.
Reparacijų klausimu premjeras buvo kategoriškas: jo manymu, tai nebūtų tinkamas sprendimas. „Nemanau, kad britai šiandien gali būti laikomi atsakingais už istorines skriaudas, kad ir kokios baisios jos būtų, padarytas kitais laikais ir pagal kitokius įstatymus“, – rašė jis.
Tautų Sandraugos susitikimas
Pareiškimas nuskambėjo likus kelioms dienoms iki Tautų Sandraugos vyriausybių vadovų susitikimo Antigvoje ir Barbudoje, kuris vyks lapkričio 1–4 d. Pasak „Politico Europe“, tai bus pirmoji A. Burnhamo kelionė užsienyje kartu su karaliumi Karoliu III. Per susitikimą karalius turėtų kreiptis į dalyvius. Pasak LRT, 77 metų monarcho kelionę po Karibų jūros regioną temdo Jungtinės Karalystės vaidmuo vergijoje; Bahamose karalius Karolis III šią savaitę pripažino „dideles praeities kančias“.
Reparacijų ginčas
Pasak „Politico Europe“, Barbadoso premjerė Mia Mottley birželį paskelbė Karibų lyderių manifestą, kuriame išdėstomi „moraliniai, etiniai ir teisiniai“ reparacijų argumentai. Anot LRT, Jungtinė Karalystė niekada oficialiai neatsiprašė už vergiją ir nesutiko mokėti reparacijų; vergija jos teritorijose panaikinta 1833 m. parlamento įstatymu.