Armėnijos sostinėje Jerevane beveik du savaites posėdžiavusios maždaug 200 šalių delegacijos šeštadienio ankstų rytą, jau po numatyto derybų pabaigos laiko, susitarė dėl pagrindinių naujo pasaulinio gamtos veiksmų plano dalių. Pasak BBC, susitikimo pirmininkas Hambardzumas Matevosyanas susitarimą palydėjo žodžiais „Ir viskas. Puiku“.

Kokių tikslų atsilikta

Prieš ketverius metus tos pačios šalys pasirašė Pasaulinę biologinės įvairovės programą, kurioje įsipareigota sustabdyti ir apsukti gamtos nykimą. Joje yra 24 tikslai, tarp jų – iki dešimtmečio pabaigos apsaugoti 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų. Remiantis šią savaitę paskelbtais JT duomenimis, pasaulis šiuo metu yra kelyje įvykdyti tik vieną iš tų tikslų. Naujame susitarime šalys pripažino, kad atsilieka.

Aplinkosaugos organizacijų atstovai susitarimą vertino santūriai. „Fauna & Flora“ atstovė Catherine Weller sakė, kad nors tekstas nėra ypač įdomus ar detalus, gerai, jog šalims pavyko susitarti, o iki 2030 metų neįmanoma tiesiog „slinkti“ senu keliu be kurso korekcijos.

Pinigų trūkumas

Šalys pripažino, kad pagrindinė kliūtis – lėšos. 2022 metais buvo sutarta iki dešimtmečio pabaigos gamtos atkūrimui skirti 30 mlrd. dolerių, o iš privačių šaltinių pritraukti dar 170 mlrd. Pasak JT, daugelis valstybių nukreipė tarptautinę pagalbą gynybos biudžetams ir energijos kainų šokų padariniams švelninti, todėl įsipareigojimai vykdomi per lėtai.

Per šį susitikimą pažadėta daugiau nei 1 mlrd. dolerių, iš kurių pusę skyrė filantropai, tarp jų Leonardo DiCaprio organizacija „Re:wild“. Tyrėja Anna Ducros pažymėjo, kad šiek tiek pasistūmėta įsipareigojant mažinti gamtai kenksmingas subsidijas, pavyzdžiui, didelio masto žvejybai.

Mažai pažangos padaryta dėl „Cali“ fondo, į kurį įmonės, naudojančios gamtoje rastą genetinę medžiagą, turėtų savanoriškai aukoti. Fondas galėtų surinkti iki 3,6 mlrd. dolerių per metus, tačiau susitikimo pradžioje buvo pažadėta vos 10 tūkst. dolerių. Be to, pasak BBC, nedidelė šalių grupė, įskaitant Saudo Arabiją ir Rusiją, trikdė mokslinių gamtos būklės ataskaitų tvirtinimą. Prancūzijos ekologinės pertvarkos ministrė Monique Barbut, kaip cituoja AFP, teigė, kad išpuoliai prieš mokslą ją labai neramina. Kitą mėnesį šalys susirinks metinėje klimato konferencijoje COP31.