Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir 30 šalių perspėjo apie „nerimą keliantį“ aprūpinimo maistu Sudane blogėjimą ir pareikalavo skubių veiksmų, kad būtų išvengta bado. Apie tai skelbia „Al Jazeera“. Bendrą pareiškimą pirmadienį paskelbė JAV Valstybės departamentas.
Ką sako pareiškimas
Signatarai paragino Sudano kare kovojančias puses „panaikinti visas kliūtis humanitarinei pagalbai“. Pareiškime teigiama, kad bado rizika artimiausiais mėnesiais, apie kurią perspėjo Integruota maisto saugumo fazių klasifikacija (IPC), reikalauja skubių veiksmų. Konflikto šalys, pasak dokumento, yra svarbiausiai atsakingos už Sudano gyventojų kančias. Pasirašė Australija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Europos Komisijos narys, atsakingas už lygybę, pasirengimą ir krizių valdymą. Be JAV, Australijos ir Kanados, pareiškimą pasirašė 28 Europos šalys.
Ko reikalaujama
Kovojančios pusės raginamos leisti humanitarinę veiklą visais keliais per fronto linijas ir sienas, įskaitant oro susisiekimą su Darfūro regionu, užtikrinti humanitarinių darbuotojų buvimą ir apsaugą visame Sudane bei nepulti civilinės infrastruktūros. Tarptautinė bendruomenė raginama skubiai didinti finansavimą. Pareiškime įspėjama, kad be skubių veiksmų sunkiu ūmiu nepakankamu maitinimu kenčiančių vaikų skaičius gali viršyti prognozuojamus 825 tūkst.
Konflikto fonas
Sudano armija kariauja su paramilitarinėmis Greitosiomis paramos pajėgomis (RSF) nuo 2023 m. balandžio, kai ginčas dėl šių pajėgų integravimo peraugo į susirėmimus Chartume. Kare žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, daugiau kaip 13 mln. buvo priversti palikti namus, o šalyje susidarė didžiausios pasaulyje bado ir perkėlimo krizės. IPC birželį skelbė, kad 5,1 mln. žmonių Sudane kentė sunkų badą. Ūkininkams sunku nuimti derlių nuo karo pradžios, o su „El Niño“ susijusi sausra šiemet kėlė maisto kainas ir mažino pasiūlą.