Izraelio institucijos teigia, kad į Gazos ruožą jau dvi dienas neįvežamos komercinės prekės. Kaip skelbia „Al Jazeera“, apie sustabdymą trečiadienį, spalio 14 d., paskelbė Izraelio kariuomenės įstaiga COGAT, kuri prižiūri humanitarinius reikalus Gazoje.
Izraelio versija
COGAT tvirtina, kad vietos pirkliai sprendimą priėmė reaguodami į Hamas įvestą 10 tūkst. šekelių (apie 3220 JAV dolerių) mokestį už kiekvieną į Gazą įvažiuojantį sunkvežimį ir reikalavimą, kad 30 proc. pardavimų Gazoje būtų atliekama grynaisiais.
Gazos atsakas
Gazos vyriausybės žiniasklaidos biuras ketvirtadienį šiuos teiginius paneigė ir pavadino „akivaizdžia dezinformacijos kampanija“. Pasak jo, tai bandymas nukreipti atsakomybę už sutrikusį sunkvežimių patekimą Gazos valdžiai. Biuras teigė, kad mokestis yra savanoriškas įnašas į fondą, remiantį tokius žmones kaip našlės ir našlaičiai, o grynųjų raginama naudoti dėl didelio jų trūkumo, bet tai nėra privaloma. Gazos privačių vežėjų sąjungos vadovas Nahedas Sheheiberis sakė, kad apribojimus įvedė patys izraeliečiai.
Poveikis gyventojams
Sustabdytos komercinės siuntos, tarp jų vaisiai ir žieminiai drabužiai, nutraukia svarbų maisto ir kitų būtiniausių prekių šaltinį artėjant žiemai. Nuo sienos perėjimų priklauso 2,1 mln. Gazos gyventojų, o „Al Jazeera“ teigimu, ruože vis dar tvyro badas. Pasak duomenų, kuriuos šiemet paskelbė COGAT, pagalbos organizacijos paprastai gabena tokius produktus kaip miltai, o pirkliai – greitai gendančius produktus, pavyzdžiui, vaisius ir mėsą. Norvegijos pabėgėlių tarybos atstovė Shaina Low perspėjo, kad vien humanitarinis sektorius visų poreikių patenkinti negali, todėl rinkos turi veikti.